Smetoniškas keksas

Ir taip praėjo 11 metų nuo paskutinio mano įrašo. Pradėjau rašyti maisto blogą 2011 metais. Tada maisto blogai buvo pačiam pike, jų buvo labai daug, kasdien rasdavos vis nauji, įdomus receptai. Paskui maisto blogai pradėjo rimti, matyt atsirado Instagramas, Tiktokas ir kitos platformos, kurios maisto blogus nubloškė kažkur į šalį. Paklausit kas pasikeitė per 11 metų? Kaip ir nieko, kaip ir viskas. Kas tikrai nepasikeitė, tai noras gaminti. Atrodo vis nebuvo laiko kada rašyti receptus, fotografuoti ir t. t. Dabar pagalvojus atrodo juokinga, kad tam nebuvo laiko. 

Na, bet užteks plepalų, eikime prie esmės - noriu pasidalinti tikrai puikiu ir lengvu kekso receptu, kuris labai tiks Velykoms. Galbūt dar dvejojate, ką pagaminti šventėms, tai šis receptas bus kaip tik jums. Receptą labai seniai užmačiau Žmonių žurnale, ten juo pasidalino Statkevičienė. Originaliame recepte naudojamos 2 stiklinės cukraus, margarinas, o razinos mirkomos rome, tačiau šį keksą esu kepus labai daug kartų ir receptą šiek tiek patobulinusi. 

Smetoniškas keksas (24 cm kekso forma) 

Reikės:

5 kiaušiniai

200 g. grietinės (40% riebumo)

1 stiklinė cukraus (stiklinė 200 ml)

2 stiklinės miltų + 1 šaukštas razinų apvoliojimui (stiklinė 200 ml)

250 g. šalto sviesto + 10 g. kepimo formos aptepimui

1 a. š. kepimo miltelių 

1 citrinos nutarkuotos žievelės (aš visada naudoju Alvo apelsinų žieveles)

20 g. vanilinio cukraus

250 g. razinų

Gaminimas:

Į gilų dubenį beriame miltus, cukrų, kepimo miltelius, vanilinį cukrų, tarkuotą citrinos žievelę, viską išmaišome ir suberiame kubeliais pjaustytą sviestą. Pirštų judesiais įtriname sviestą į miltų mišinį. Labai kruopščiai to daryti nereikia, pakanka, kad didžioji dalis sviesto įsitrintų į miltus.

Į kitą dubenį mušame kiaušinius ir supilame grietinę, lengvai paplakame. Tuomet į kiaušinių masę per tris kartus suberiame miltų mišinį kaskart paplakdami apie minutę. Galiausiai plakame apie 5 minutes, kol masė taps vienalytė ir puri, nebesimatys sviesto gabaliukų, o paviršiuje formuosis purios bangelės.

Razinas nuplaukite, gerai nusausinkite ir apvoliokite miltuose. Taip razinos tolygiai pasiskirstys tešloje, o ne nuskęs kepimo formos dugne. 

Šiame etape įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Kol orkaitė kaista, supilame miltuose apvoliotas razinas į paruoštą tešlą ir įmaišome jas su mentele. Kepimo formą ištriname sviestu. Į paruoštą formą dedame tešlą ir paskirstome ją tolygiai. Kepame apie 1 valandą, patikriname ar iškepė įsmeigę medinį pagaliuką į keksą. 

  Skanaus!

Tortas ,,Varlytės"

Po ilgo tinginiavimo laikotarpio, praleidus tokią sukaktį kaip blogo 3 metų gimtadienis ir vėl pasirodau su tortu. Iš tikrųjų tai šis tortas visai ne tokio stiliaus koks man priimtinas, bet ką padarysi, vaikai taip pat švenčia gimtadienius ir už visą ką labiau vertina objektyvioje tikrovėje sutinkamus linksmuosius vaizdinius (varlytės, gėlytės ir kitokios -ytės). Todėl šį kartą turim ką turim. Viršui aplieti naudojau citrinos sultis, maistinius dažus ir cukraus pudrą, varlytes gaminau iš marcipano. Vis dar laikausi principo apdengimo masėms nee! Tortas - morkų tortas. 

O štai čia tas pats morkų tortas tik jau rožinis. Sukaktuvininkė pamačius jos broliui skirtą varlių tortą nepasimetė ir pasakė, kad jos tortas bus rožinis. Taigi teko gaminti būtent tokį. Naudotos priemonės lygiai tokios pačios, kad niekas nebūtų nuskriaustas. :)

Šimtalapis

Šiam kepiniui pagaminti nusprendžiau, kad manęs vienos bus per mažai, todėl į pagalbą pasikviečiau pusseserę ir kepėm du šimtalapius, ji sau, aš sau. Viso užtrukom apie 4 h. su picos kepimo pertraukėle. Abi pripažinom, kad čia labiausiai mus nuvarginęs kepinys, nežinia dėl ko, galbūt, kad namie buvo labai karšta, o minkymo ir kočiojimo buvo per akis. Bet sakėm, jeigu bus labai skanus (dar neprapjauti laukia Velykų), tai nesigąsdinsim ir kepsim dar kartą, nes pagal tai kaip atrodė, kvepėjo, ir buvo skanus vienas netyčiom nulūžęs gabaliukas išiminėjant iš formos, mums labai patiko. Iki šiol buvau ragavus tik vieno skanaus šimtalapio, nežinau, koks jis privalo būti pagal jus, bet tas skanusis man įsiminė dėl drėgnumo, sunkumo, karamelizuoto viršaus ir medaus kvapo. Tokį stengiaus pagaminti ir aš. 

Todėl nuo savęs pridėjau kelis elementus. Visu pirma, pakepus apie 20 min. pradėjau kas 5-10 min. vis laistyti šimtalapio viršų  išbėgusiu sviestu, tokiu būdu karamelizavosi ir tapo drėgnas visas šimtalapio viršus. Ne gana to, likus kepti 5 min. ant viso paviršiaus tolygiai paskirsčiau nubrauktą šaukštą medaus. Todėl dabar mano šimtalapis visas blizga ir kvepia medumi.

Be to, patariu kepti silikoninėje ar kitoje apvalioje formoje nenuimamu dugnu, nes priešingu atveju tirpstantis sviestas ims bėgti per nesandarios formos dugną.

Iš esmės kiek ieškojau, receptas visur beveik toks pats, turbūt viskas priklauso nuo to, kiek žinot šio kepinio ruošimo paslapčių.

Reikės:

500 g miltų ( 405D)
25 g šviežių mielių
125 ml pieno
1 v.š. cukraus
2,5 arba 3 mažesnių kiaušinių
500 g sviesto
300 g cukraus
1 stiklinės aguonų (naudojau jau sumaltas su cukrumi)
pora saujų razinų

1 v. š. medaus

Paruošimas:

Mieles užpilti šaukštu cukraus ir šaukštu drungno pieno, viską išmaišyti. Kiaušinius išplakti su likusiu drungnu pienu ir supilti ant mielių. Tuomet berkite miltus, tačiau ne visus iš karto, aš tikrai nedapyliau bent 50 g. pradžioje tešla lips tiek prie stalo tiek prie rankų, tačiau siūlau miltais pasitepti rankas ir šiek tiek stalą, taip minkyti 30 min. Kuo ilgiau minkysite, tuo mažiau lipni tešla darysis, be to minkant turi girdėtis šioks toks pokšėjimas. Be to siūlau nesimuliuoti ir minkyti visas 30 min. Išminkius pasverti visą tešlos gabalą ir gautą svorį padalinti iš 5, tuomet tešlą padalinti į 5 lygias dalis. Tai, jog tešla bus padalinta į visiškai lygias dalis padės iškočioti identiškus stačiakampius. Visus 5 rutuliukus palikti šiek tiek pakilti, aš kildinau apie 25 min. 

Tuo metu sviestą ištirpinti ir atvėsinti, cukrų susipilti į patogų dubenį. 

Iškildinus tešlą prasideda kočiojimas. Tam aš jums patariu pasiruošti du stalviršio plotus, viename kočioti tešlą, kitame formuoti šimtalapį. Pasiimame pirmąjį tešlos rutuliuką ir pabarstę šiek tiek miltų stengiamės iškočioti kuo plonesnį stačiakampį. Jeigu prieš tai viską padarėte teisingai, panaudojus šiek tiek fizinės jėgos jums turėtų išsikočioti labai labai plonas stačiakampis. Jį perkeliame ant kito stalviršio, visą sutepame 1/5 sviesto ir apibarstome 1/5 cukraus.  Tuomet imame antrąjį rutuliuką vėl stengiamės iškočioti identišką stačiakampį prieš tai buvusiam ir dedame jį ant apibarstyto sviestu ir cukrumi stačiakampio. Jeigu neužtenka ilgio tempiame antrąjį stačiakampį į kraštus, stengdamiesi suvienodinti pirmojo ir antrojo tešlos lakšto formą. Tuomet ir antrąjį lakštą aptepame sviestu ir apibarstome cukrumi. Taip darome su visais 5 lakštais. Paskutinįjį taip pat aptepame sviestu ir apibarstome cukrumi, viename krašte voleliu dedame nuplikytas, permaltas ir pasaldintas aguonas (arba kaip aš nusiperkame jau permaltas ir pasaldintas), visą lakšto plotą apibarstome razinomis. Užlenkiame tešlos kraštą ant aguonų ir susukame vyniotinį. Jį dedame į kepimo formą, kuri per vidurį turi sieneles (tam, kad šimtalapis būtų kaip riestainis, su skyle per vidurį, jei tokios formos neturite galite formos viduryje pastatyti pvz. tuščią skardinę nuo kondensuoto pieno). 

Taigi šimtalapį kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, o po 20 min. imame karts nuo karto jo viršų laistyti išbėgusiu sviestu. Kad tai būtų įmanoma, jūsų forma turi būti bent 25 cm. skersmens, kitaip šimtalapis užims visą formos plotą ir negalėsite pasiekti dugne esančio sviesto. Likus kepti 5 min. ant šimtalapio viršaus tolygiai paskirstome medų. Viso reikia kepti apie 55-60 min.

Skanaus!

Šaltinis: čia  

Velykiniai kiškučiai

Ar ir Jūs kaip ir aš vis sukate galvą ką saldaus pagaminti Velykoms? Iš manęs per šventes visuomet kažkodėl tikisi, jog aš iškepsiu kažką skanaus, todėl kasmet vis galvoju ką pagaminti šiemet. Jeigu kažkuriais metais nusprendžiu, kad visiems saldumynai jau nusibodo ir nieko nepagaminu, susilaukiu priekaištu, kodėl gi nieko neiškepiau? Todėl per kitas šventes vėl galvoju ką iškepti. Ir taip nuolatos. Todėl šią savaitę vis ieškau saldžių idėjų. Viena iš jų šie kiškučiai. Kažkur užmačiau sviestinius meškiukus letenėlėse laikančius po migdolo riešutą, ir nusprendžiau, kad migdolas labai primena kiaušinį, o jeigu meškiuką pakeisti kiškučiu, gautųsi visai smagūs sausainiai. Problema tik viena. Kur gi rasti tą kiškučio formos pjoviklį su ištiestom rankom. O gi aišku, kad niekur, todėl susiradau formą internete, išsikirpau iš kartono ir pjausčiau pjausčiau...na ir vargas. Kadangi tai tik bandomasis kepimas, sugalvojau, kad per šią savaitę reik susirasti, kas gamina sausainių formeles. Tuo taip sakant ir užsiimsiu. Na, o kalbant apie sausainių tešlą, tai ji labai labai skani, primena vaikystės sviestinius sausainius, problema tik ta, kad ją nuolat reikia laikyti šaldytuve, kadangi kiek sušilusios jos neįmanoma suvaldyti. Todėl neturint formelės reikėtų susipjaustyti visą tešlą vieno sausainio dydžio gumuliukais ir nuolat po vieną kočioti, na o jeigu turite formelę, tuomet viskas turėtų vykti labai sklandžiai, nes tešla tikrai nespės sušilti.

Pati idėja man labai patiko, nieko nereikia daryti, tik rankose užlankstyti migdolo riešutą, tačiau atrodo tikrai įdomiai ir puikiai tinka saldžiai dovanėlei.

Reikės:

170 g. minkšto sviesto
200 g. cukraus
2 kiaušinių
2 a. š. vanilinio cukraus
315 g. miltų
1 a. š. kepimo miltelių

Paruošimas:

Minkštą sviestą išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki vienalytės masės, tuomet po vieną mušti kiaušinius, kiekvieną kartą gerai išplakant. Suberti miltus ir kepimo miltelius bei viską išminkyti rankomis. Pradžioje gali atrodyti, kad miltų per mažai, tačiau jeigu viskas sukimba į vieną tvirtą gumulą, vadinasi viskas gerai, sušalusi tešla taps paklusni. Taigi tešlą statome į šaldytuvą, aš siūlyčiau per nakt, tuomet tešla bus gerai įšalus ir bus lengviau dirbti, tačiau aš pati kočiojau pašaldžius 3 h. Taigi sušalus tešlai kočiojam norimo plonumo lakštą ir spaudžiam sausainius, ant kiškučio pilvo dedam migdolo riešutą ir jo rankomis jį apgaubiame. Nei užlenkiant, nei kepant rankytės nelūžta. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 5-6 min.

Skanaus!

Tešlos šaltinis: čia

Taip pat pridedu ir formą, pagal kurią sausainius pjausčiau aš, atspausdinta ji turėtų būti 10 cm. aukščio, plotis per rankas 6 cm, per kojas 7 cm.

Napoleonas

Pasaulis iki šiol nesutaria, ar tortui užtenka būti skaniam, ar jis taip pat privalo būti ir gražus. Jei kas nors paklaustų mano nuomonės, pasakyčiau jog yra tokių daiktų, kurie tiesiog privalo būti gražūs. Juk pvz. niekada nesirinktumėt negražios vestuvinės suknelės vien dėl to, jog ją patogu dėvėti. Manau panašiai yra ir su tortais.

Todėl prieš gamindama Napoleoną turėjau labai daug klausimų, pvz. kas šio torto receptuose tokio nedėkingo, kad daugelyje nuotraukų šis tortas būna visas kreivas. Ar kalti torto lakštai, ar skystas kremas? Jei esate skaitę bent kelis tortų įrašus šiame bloge, tai žinot, jog man nėra nieko baisiau negu kreivas torto šonas ir nelygūs kraštai. Tačiau mano nuostabai, pasirodo, jog šis tortas yra tiesiog idealus, tiek savo lakštais, tiek kremo konsistencija, bent jau šiame recepte. Todėl pateiksiu kelis patarimus, jeigu gaminsite pagal šį receptą, ir nenorit turėt jokių bėdų su kremu ir lakštais:

1. Kepant torto lakštus užtenka kelių gudrybių: iškočiojus apvalų lakštą jį privalu negailestingai subadyti šakute, kad šis kepdamas neišsipūstų, tuomet neturėsite bėdų formuojant tortą. Taip pat reikia stengtis, kad visi lakštai būtų vienodi, taip išvengsit bereikalingo šonų apipjaustymo stengdamiesi jį išlyginti.

2. Kremas. Visu pirma, man kilo klausimas, kaip atrodo valandą virtas saldintas kondensuotas pienas ir ar reikia jį iš viso virti. Atsakymas: reikia ir būtinai, valandą virtas kondensuotas pienas nėra tas pats kas Rududu. Ką duodą virimas? Kondensuotas pienas sukietėja kaip ir Rududu, tačiau neįgauna karamelės skonio ir spalvos. O kam reikalingas tirštas kondensuotas pienas? Kad neišskystų jūsų torto kremas. Todėl virimas yra privalomas.

 3. Jeigu kas nors sako - išplakite kambario temperatūros sviestą iki purumo, siūlau netikėti. Visu pirma, sviestas šiuo atveju, siekiant išgauti tirštą, viskam pavaldų kremą, turi būti šaltas. Kadangi reikia plakti 500 g. šalto sviesto vienu metu, tereikia įsitikinti, kad jūsų mikseris yra pakankamai galingas. Maniškis nėra iš brangiųjų, tačiau sviestą suplakė. Kas yra purumas šiuo atveju? Užtenka, kad plakamas sviestas taptų vientisa mase (tam reikia apie 1-2 min.).

4. Plikytas kremas. Manau daugelis pasimauna būtent šitoje vietoje, todėl kremas išskysta. Plikytą kremą reikia virti garų vonelėje kol jo tūris nuo virimo pradžios sumažėja per pus, o konsistencija tampa panaši į paprasto kondensuoto pieno, na bent jau perbraukus šluotele, bent sekundei lieka šioka tokia vagelė. Tai trunka apie 15-20 min. Be to, atvėsęs kremas tampa dar tirštesnis. 

5. Viskas, iš ko gaminsite kremą turi būti šalta. Tiek išvirtas kondensuotas pienas, tiek plikytas kremas. Jei neturit laiko laukti, siūlau daryti kaip aš: imam didelį dubenį, pripilam šalto vandens, sudedam kelias saujas ledukų, metam į dubenį išvirtą skardinę kondensuoto pieno, ten pat įmerkiam ir dubenį su plikytu kremu. Arba neturtint didelio dubens naudojam du. Taip tiek kondensuotas pienas tiek plikytas kremas visiškai atvės.
6. Išblyškę balti trupiniai, kuriais apibarstomas Napoleonas, man nėra labai gražūs, todėl aš labai smulkiai sutrupinus iškeptos tešlos atraižas jas dar kartą paskrudinu nuolat pavartant orkaitėje iki norimos spalvos, iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Kuo trupiniai smulkesni, tuo lengviau prilimpa prie torto šonų.

Skonis: Galiu atvirai pasakyti, aš nesu niekada valgius skanesnio torto. Po pirmo kąsnio prasidėjęs mm tęsėsi visą torto valgymo laikotarpį. Jeigu posakis, jog kelias į vyro širdį eina per skrandį, tai šiuo atveju tai turėtų būti prilyginta buldozeriui. Ar šis Napoleonas yra minkštas? Ne, jis kietas, nes juk ir pats Napoleonas buvo kietas vyras, todėl ir Napoleono tortas negali būti minkštas.
Mano patarimas, nežiūrėkit atsainiai į uogienės sluoksnį, jis čia sudaro svarbų akcentą. Aš vis neatsidžiaugiu savo bruknių su apelsinais uogiene, ji čia tiesiog idealiai tiko.

Receptas:

Man iš šios normos išėjo du 18 cm skersmens tortai.

Reikės:

Lakštams:
800 g. miltų
500 g. sviesto
1 kiaušinis
200 g. + 1 v.š. grietinės
1 v.š. šalto vandens

Pertepimui:

6 kiaušinių tryniai
1 st. cukraus
2 v. š. miltų (su nedideliu kaupu)
1/2 l. pieno
500 g. sviesto
1/2 indelio kondensuoto pieno
2 a.š. vanilinio cukraus
rūgščios uogienės

Paruošimas:

Į miltus  kubeliais supjaustyti šaltą sviestą. Tuomet sviestą pirštų pagalbą įtrinti į miltus, stengiantis tai padaryti greitai (tuomet tešla bus traški), vos maždaug miltai tapo panašūs į šlapią smėlį, sumaišyti tarpusavy kiaušinį, grietinę ir vandenį ir viską supilti į miltų masę. Greitai išminkyti tešlą ir kai tik viskas sukibs į vieną tešlos gniužulą dėti paruoštą tešlą nakčiai į šaldytuvą.
Kitą dieną traukti tešlą, pabarstyti ant stalviršio šiek tiek miltų ir priklausomai nuo to, kokio skersmens torto norite, kočioti tešlą, ją apipjaustant pagal norimą formą. Lakštai turi būti ploni. Be to kepant jie susitrauks maždaug 1 cm. Paruošti kepti lakštai sudedami ant kepimo popieriumi išklotos formos ir subadomi, kad neišsipūstų. Geriausia naudoti dvi plokščias kepimo formas ir jas paeiliui dėti į orkaitę, taip kepimo procesas nenutrūks. Orkaitė turi būti įkaitinta iki 200 laipsnių. Vos lakštas paruduoja jį iš karto traukite. Taip iškepkite visą tešlą, iškepdami šiek tiek bet kaip iškočiotos tešlos specialiai  trupiniams, tortui papuošti. Lakštai prieš formuojant tortą privalo būti visiškai atvėsinti.
Kremui visu pirma, tą pačią dieną kai gaminame tešlą, 1 h. paverdame skardinę saldinto kondensuoto pieno nuo jos nulupę etiketę. Išvirus atvėsinama visiškai.
Plikytam kremui išplakame iki baltumo kiaušinių trynius, cukrų ir vanilinį cukrų. Tuo metu užkaitiname pieną iki virimo. Į kiaušinių plakinį įplakame miltus ir nuolat plakdami mikseriu, plona srovele supilam verdantį pieną. Statome dubenį su plakiniu į garų vonelę, imame šluotelę ir nuolat maišome kremą apie 15-20 min. kol pradinis tūris sumažėja beveik per pus, o masė sutirštėja. Išvirtas kremas visiškai atvėsinamas.
Imame šaltą sviestą, supjaustome kubeliais, sudedame į dubenį ir išplakame iki vientisos masės (1-2 min). Sudedame pusę indelio kondensuoto pieno ir dar kartą viską išplakame iki vientisos masės. Tuomet per tris kartus įplakame plikytą kremą. Visa masė turi būti puri ir vienalytė. Jei tokia nėra, paplakite dar kelias min.

Surinkimas:

Dedame pirmąjį torto lakštą, tepame dalį kremo, dedame antrąjį torto lakštą, šį aptepame uogiene, ir taip sluoksniuojame kol baigsis lakštai. Priklausomai kaip norite, galite daryti tortą su dviem sluoksniais uogienės pertepimo arba su vienu. Sudėjus tortą palyginame su rankom torto lakštus, kol jie dar ,,vaikšto''. Likusiu kremu išlyginame torto šonus ir statome į šaldytuvą subręsti, rekomenduočiau parai. Tuomet jau sustingusį tortą galite papuošti trupiniais, kuriuos iškepėte specialiai tam reikalui.

Skanaus!

Šaltinis: čia

Maisto komentatoriai

Paskutiniu metu pamėgau moksliniais/švietėjiškais tikslais pasižvalgyti po straipsnių, kuriuose pateikiami įvairūs receptai komentarus. Šie receptai dažniausiai būna skelbiami populiariuose internetiniuose portaluose ir yra prieinami taip sakant visiems, kas tik ant to recepto ,,užšoks''. T.y. juos skaito/komentuoja/pagal juos gamina galima sakyti jokia ne tikslinė auditorija, o tiesiog bet kas. Tuomet ir prasideda linksmybės.

Tarkime maisto blogai ir jų skaitytojai yra daugiau mažiau orientuoti, receptų čia ieškoma ne atsitiktinai, dažnai nuolatiniai blogų skaitytojai jau būna šiek tiek pasikaustę, išmėginę arba iš smalsumo bent jau perskaitę ne vieną receptą ir turi šiokią tokią nuovoką. Todėl skaitant blogus labai retai sulauksi kvailų klausimų arba nusiskundimų, kad receptas niekam tikęs. Tuo tarpu masinių informacijos priemonių skaitytojų nusiskundimai dažnai labai jau tendencingi:

1. Jeigu recepte yra riešutų, džiovintų vaisių, receptas yra niekam tikęs, nes kas gamins tokią nesąmonę kai riešutai ir džiovinti vaisiai yra tokie brangūs.

2. Visi iki vieno receptai dažniausiai yra nesąmonė, nes daug pigiau yra TĄ PATĮ nusipirkti parduotuvėje.

3. Jeigu kažkuris (dažniausiai keli) produktai nurodyti recepte jau yra paruošti vartojimui, tai receptas dažniausiai yra nesąmonė, nes kam dar kartą viską kept jeigu galima viską suvalgyti atskirai.

4. Jeigu patiekalas turi originalų pavadinimą, tai tas pavadinimas yra visiškai ne lietuviškas ir mum nereikia užsienietiškų nesąmonių todėl pvz. canneles yra ne jokios canneles, o vanilinės fleitos (!!!). 

5. Jeigu kažkas (dažniausiai tikrai kažkas) nepavyksta, tai receptas yra visiška nesąmonė ir kaip galima buvo tokį receptą skelbti. (Neretai identišką receptą būnu išmėginusi ir, o stebukle, jis man pavyksta).

6. Labai dažnai, beveik visada, atsiranda kažkas, kam kepinys orkaitėje sudegė visiškai, todėl receptas yra niekam tikęs. Ir tikrai kalta ne sena  orkaitė, kuri pati savaime linkusi netolygiai paskirstyti karštį, todėl dega arba dugnas arba viršus.

7. Jeigu recepte nurodomi tokie užslaptinti produktai kaip maskarponė, riešutų sviestas ir pan. tai tikrai atsiras kažkas, kas paklaus kas tai tokio ir kur jo ieškoti.

8. Jeigu tam tikram patiekalui paruošti reikia daugiau laiko ir jis yra sudėtingesnis, tai kam tokio nesąmoningo recepto išvis reikia. Patiekalas turi būti greitai paruošiamas.

Tai štai tokie pastebėjimai ir dėsningumai vyrauja skaitant receptų komentarus. Kokios mintys tuomet kyla? Pati pirma - ačiū Dievui į maisto blogus ateina tie tiksliniai skaitytojai, kurie žino ko ieško ir žino savo galimybes. O ko reikia kitiems? Visu pirma, suprasti, kad yra tokių receptų, kurie reikalauja ne tep lep, o tam tikrų pradinių ir pamatinių žinių juos gaminant, kad parduotuvėj nenusipirksi TOKIO PAČIO, nes jo ten tikrai nėra. Ir galiausiai linkiu siekti įgyti kažkokių pamatinių žinių maisto gamyboje, nes patikėkit, gamtos dėsniai byloja, kad tiek laiko kiek jūs gyvensit, tiek pat laiko teks ir kažką valgyti. 

Keksiukai ,,Varliukai''

Šie keksiukai buvo ir šiuo metu vis dar tebėra skirti paminėti šventę gamtininkų rate. O jų simbolis pasirodo yra varlė. Taigi ieškojau visose parduotuvėse guminukų ar saldainių, kurie būtų varlės formos. Deja, iš parduotuvėse siūlomo asortimento lengviau būtų buvę suruošti keksiukus kiaulių, pandų ar dantų protezų dienai. Todėl neliko nieko kito kaip tik pirkti marcipaninę masę. Ir ne gana to, niekas juk nepatikės, kad varlės būna kreminės spalvos. Taigi teko įmaišyti šiek tiek maistinių dažų (čia mano principo Nr. kažkelintas - nespalvinti nieko nesąmoningom spalvom, pažeidimas), bet ką padarysi, žaliuojančios varlės šį kartą buvo svarbiau. O dar ta mėlyna kūdra... Tačiau vėliau Dievas mane nubaudė ir aš visą tą likusį dažų buteliuką išpyliau ant  stalo, grindų, sienos... Taigi sąskaitos kaip ir suvestos. 

Na, o keksiukai kepti morkiniai. Labai jau visiems jiems patiko kažkada mano keptas morkų tortas. 

Black forest. 2

Ir taigi, manęs nebuvo net gi kažkur apie visus 2 mėnesius. Ir viskas dėl labai didelės ir baisios priežasties. Man sprogo orkaitės stiklas! Bet baisiausia yra tai, jog jį man veža jau beveik tuos pačius du mėnesius. Ir dar baisiau, jog aš jų net negaliu pasiųst, nes tai vienintelė įmonė kuri pasirodo gali atvežti tą stiklą. Taigi taip ir gyvenu baisioje agonijoje ir kančiose. Be jokių tortų ir kepinių. Išskyrus šį vieną kartą. Gavau progą iškepti tortą. O kaip tokia proga galima nepasinaudoti? Aišku, kad negalima. Todėl gaminau jau išmėgintą Black forest, su man būdingais fantazijos nukrypimo vaizdiniais. Daugiau gyvenime nepirksiu Gorenje. Įsigykit atstovą Lietuvoj!

Veganiškas ,,šokoladas'' (Fudge)

Net nežinau, kaip apibūdinti šitą desertą. Jis ką tik sumaišytas savo struktūra iš tiesų primena šokoladą, ir netgi skoniu. Bet iš tikrųjų jo skonis (manau dėl kokosų aliejaus) lyg kokios šokoladinės snaigės tirpstančios ant liežuvio galo. Nors jis sustingsta per 1 h, o ir kambario temperatūroj išlaiko savo formą. Žodžiu seniai ką valgiau tokio skaniai ,,šokoladinio''. Ir garantuoju paragavę, patys nebeatspėsite kokia jo sudėtis, nes nei kokosų aliejaus nei klevų sirupo skonio net nesijaučia. Patikėkit žinau, nes negaliu pakęst kokoso. Yra tik vienas bet. Šiam ,,šokoladui'' būtina naudoti labai geros kokybės kakavą, vaizdžiai pademonstruosiu kaip tai turėtų atrodyti:

Pamačius tokią kakavą kaip po kaire reikėtų bėgti kur nors kuo toliau. Tuo tarpu jeigu turite tokios kaip po dešine, siūlau būtinai išmėginti šį skanėstą. 

Reikės:

0/5 puodelio kakavos miltelių

0/5 puodelio kokosų aliejaus

0/5 puodelio klevų sirupo

saujos mėgstamų riešutų

Paruošimas:

Kokosų aliejų kartu su stiklainiuku įstatykite į karšto vandens vonelę ir palaukite kol šis suskystės. Inde sumaišykite kakavą, klevų sirupą ir skystą kokosų aliejų. Viską mentele išmaišykite iki vientisos masės. Keptuvėje paskrudinkite smulkintus riešutus ir suberkite į ,,šokolado'' masę ir dar kartą viską išmaišykite. Imkite silikoninę formą ir sukrėskite visą masę į ją, gražiai išlyginkite ir uždengę padėkite stingi į šaldytuvą ~1h. Nuo silikoninės formos ,,šokoladas'' atšoka tiesiog nepriekaištingai. Jeigu tokios neturite, galite į turimą indą įkloti maistinę plėvelę ir viską daryti taip kaip nurodyta aukščiau. 

Skanaus!

Šaltinis: čia

Keksiukai ,,Besmegeniai'' II dalis

Praėjusiais metais gaminau keksiukus besmegenius, o šiemet į darželį reikėjo vėl kažko atseit žiemiško ir šventiško, o kadangi šitie keksiukai labai visiems patiko, tai reikėjo ir kad būtų tie patys keksiukai. Kažką naujo buvo sunku sugalvot, todėl nusprendžiau gamint praėjusių metų besmegenių pusbrolius. Tiesa, ar tos goji uogos išvis dar kam nors tinka be besmegenio nosių? Nes aš iki šiol tik tokį jų panaudojimo būdą ir atradau.  Be to galvojau, niekad niekur nepanaudosiu savo lauktuvių gautų maistinių flomasterių, kuriais ant pakuotės siūlo nusispalvinti mėsainį. Bet jie vis gi puikiai pasitarnavo nupiešti akytes ir burnas besmegeniams.

Ir dar toks pastebėjimas. Kas šiemet per virusas visus apėmė su tom valgomom dovanom, kur nepasižiūri visur tik ir siūlo ką nors išsikept ir padovanot. Lyg ankstesniais metais kažkas iš jūsų atėmė visus miltus, cukrų, šokoladą ir uždraudė ką nors iškepti. Mada yra mada. 

Kardamoniniai kakaviniai sausainiai

Ir kiek gi laiko aš čia nerašiau? Atrodo metus, du, tris, devynis gyvenimus. Ne, pasirodo tik šiek tiek daugiau nei 1 mėnesį. Sakysit nebuvo įkvėpimo. Dar ir kaip buvo. Tik akivaizdu, kad ne kepti. Bet rašyti, rašyti, dėlioti išnašas, cituoti, argumentuoti, įsivaizduoti, kad aš tikrai galiu atrasti ir pasakyti kažką daugiau, negu žmogus parašęs ta tema monografiją, arba dar daugiau.

Kiekvienas matyt atlikdamas kažkokį tęstinio pobūdžio darbą, kuris reikalauja tam tikro tikslo pasiekimo, tam kad to siekti būtų lengviau įsivaizduoja, ką gi jis nuveiks, kai tas tikslas bus pasiektas. Tai va, jeigu mano tikslas bus pasiektas, tai aš žadu išsikepti sau tokį tortą, kokio jau seniai nesu kepusi. Tam šiuo metu laisvu nuo nelaisvo laiko metu eksperimentuoju su papuošimais ir kaupiu aukso atsargas. Taip, koks gi desertas be valgomo aukso. Vis stebėdavau, kaip dėdė iš mažo bloknotėlio su pincetu atsiplėšia gabalėlį plono aukso ir papuošia juo desertą. Taigi supratau pagaliau, kodėl tam auksui reikalingas pincetas. 

Pirmas eksperimentas aukso tema tai mėginimas pagaminti šokoladinę plunksną. 

Tiesą sakant, kol dar niekur jos nepritaikiau, nedėsiu nuorodos, kaip ją pasigaminti, bet jūs aišku akis patys turit. Negaliu pakęst, kai aukso dulkės vakare nuotraukoj niekada neatrodo kaip aukso dulkės, o realybėje jos taip žavingai spindi. Tiesą sakant, tokia plunksna reikalauja labai subtilaus deserto, be visokių ten išvedžiojimų, kad neatrodytų kaip čigonų taboro kalėdinė eglutė. Šioje vietoje atsiprašyčiau čigonų, bet jie juk neatsiprašo, kad prekiauja narkotikais. Na žodžiu ne esmė.

Žinoma nesugrįžau čia tik tuščiažodžiauti. Grįžau atkeršyti Azerbaidžiano vabzdžiams. Nes būtent jie sandarioje, kupinoje valgomų rožių žiedlapių pakuotėje įkūrė savo keliaujančią gentį ir sugadino visus mano taip ilgai lauktus rožių žiedlapius. Todėl mano sausainiai turėję būti būtent su rožių žiedlapiais tapo sausainiais papuoštais pistacijomis. Bet įspėju, prieš gamindami šiuos sausainius giliai įkvėpkite kardamono kvapo. Jeigu norisi įkvėpti dar, tuomet drąsiai gaminkite!

Reikės:

1 puodelio miltų

1/2 puodelio miltinio cukraus

2 v. š. kakavos

1/4 a. š. druskos

1/2 puodelio šalto sviesto

1 a. š. malto kardamono

50 g. juodojo arba pieniško šokolado papuošimui

nesūdytų pistacijų papuošimui

Paruošimas:

Sumaišykite miltus, cukrų, kakavą, kardamoną ir druską tarpusavyje. Sudėkite kubeliais pjaustytą labai šaltą sviestą ir greitai įtrinkite sviestą į sausus produktus bei suformuokite tešlos rutulį. Siūlyčiau tešlą palikti bent 30 min. šaldytuve, o tuomet iškočioti stačiakampį bei supjaustyti tešlą kvadračiukais. Sausainius išdėlioti ant kepimo popieriaus ir kepti apie 20-25 min. iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepusius sausainius visiškai atvėsinkite ir ištirpinę šokoladą garų vonelėje, juo apliekite sausainius. Ant viršaus paberkite smulkintų pistacijų. 

Skanaus! 

Šaltinis: čia

Kai nesimiega belieka tortai

Žinot būna naktų, kai nesimiega, ypač tokios naktys užklumpa išgėrus kelis puodelius žalios arbatos vakare. Paskutiniu metu jaučiuos kaip kokia priklausomybę turinti asmenybė. Pagal mano idealistinius planus, mano baigiamajam darbui parašyti liko 15 dienų, ir aš sąžiningai jį vis rašiau ir rašiau, kol vėl gi, į galvą vis dažniau ėmė plūsti tortų vaizdai, pirštai vis dažniau rinkti google raktinius žodžius vienaip ar kitaip išreiškiančius tortą, o vaizduotė kurti tortų papuošimus. Todėl vienareikšmiškai greitu metu bloge bus tortas.

Be kita ko, tenka oficialiai konstatuoti, kad aš sau pagaliau prisipažinau, jog aš labai vienpusiškas žmogus. Ar kaip čia vadinami tie, kurie mato tik baltą arba juodą, beveik kaip šokoladą. Tiesiog kai ieškau torto papuošimo idėjų, nuolat matau tuos vargšus tortus, aptrauktus plastilinu, primenančius batus, šunis, alaus bokalus, kitus nežemiškus objektus. Labai atsiprašau 21 a. molio tautodailininkų, bet man asmeniškai čia kažkoks išsityčiojimas iš maisto. Pavadinčiau tai konditerijos maru, kuris nusinešė daugelio galėjusių būti gražiais tortais sielas, ir pavertusių juos pvz. lėlėm barbėm. Aš suprantu, jog tokie tortai neretai būna skirti vaikams arba vidutinio amžiaus krizę išgyvenantiems vyrams, bet turiu nuojautą, kad nei pirmi, nei antri jų patys nė neparagauja. O jų svečiai tuo tarpu pasmerkiami lėtoms ir skausmingoms kančioms nepastebimai lupant tą velniavą nuo torto, arba kramtant ir pro dantis tariant - kaip skanu.

Iš kitos pusės tenka sutikti, jog į tą torto iškamšą reikia sudėti begalę darbo, reikia ir kruopštumo, ir sugebėjimo išgauti kokius nors objektyvios tikrovės atvaizdus. Bet aš vis gi lieku prie savo pirminės nuomonės - niekas nuo torto neturi būti nuimta, o jeigu jūs visada suvalgot tą molio masę, tuomet reiškiu jums didelę užuojautą, matyt vaivorykštės spalvų eiliškumo seka padeda nustatyti, keliais metais susitrumpinate gyvenimą.
Taip pat ir pastebėjimas piktdžiugiškai nuteikiantis mano piktdžiugišką sielą - neretai (su išimtimis) tų pačių plastilino autorių darbai, kuriuose mėginama naudoti natūralius papuošimus atrodo mažų mažiausiai baisiai.
Taigi tokie pastebėjimai šiam vakaro ir ryto tarpsniui, o čia jau antras įrašas išpeikiantis dekoravimo mases, todėl nuo mano blogo galutinai nusisuks plastilino meistrai, nors jie čia matyt ir taip neturi ką veikti.

Dietinis bananinis pyragas

Iš tiesų pagal visus sąžinės kanonus šiuo metu vietoj šio įrašo aš privalėčiau rašyti magistro baigiamąjį darbą. Tačiau, kai šiandiena jį rašiau ir vietoje žodžio kontinentinė perskaičiau konditerinė, supratau, kad čia kažkas ne taip. Jeigu mano tema nebūtų susijusi su neturtinės žalos atlyginimu, o tarkim kokiu nors skanėstu, šokoladu ar bet kuo kitu susijusiu su maistu, matyt tą darbą būčiau jau seniai parašius. Iš kitos pusės nesakau, kad man nepatinka neturtinės žalos atlyginimas, bet tam reikia įsijausti, o aš niekaip neįsijaučiu. Bet gal kaip nors.

Tokie vidiniai prieštaravimai atsispindi ir šiandieniniame mano kepinyje. Kad ir kaip aš norėčiau to sviestinio, cukrinio, karamelinio bananinio pyrago, realybė yra kita. Kepu bananinį pyragą, tačiau tokį, kuriame nei lašo cukraus, sviesto ar tuo labiau karamelės. Bet nesakau, kad tai yra blogai, pradėjusi žiūrėti ką valgau, supratau kiek daug dviračių galima išrasti. Kad ir kaip norėtum tą dieną kažko riebaus, susigalvoji liesą to patiekalo variantą, ir po kurio laiko taip įpranti, kad rodos nereikia ir to riebiojo. Na tarkim šis pyragas ir arbatėlė su lieso 0,5% riebumo pieno putele. Ar ši kompanija neatrodo skaniai? Atrodo, ir tokia yra. Ir nieko kito šiam vakarui tikrai nereikia. 

Iš kitos pusės tie liesi patiekalai man kažkuo primena tuos žaliavalgius. Kai iš normalaus riebaus bananinio pyrago pasidarai liesą liesą variantą, bet vis gi pyragą, ką tai reiškia? Kad galbūt vis gi tu nori to riebiojo skaniojo pyrago, bet negali sau to leisti. Panašiai skamba ir tie žaliavalgiški patiekalų pavadinimai - žaliavalgių šaltibarščiai, žaliavalgių kiaušinienės. Tai apie ką vis gi tie pavadinimai byloja? Kad visi tie žaliavalgiai nori šaltibarščių, nes jie jiems skanūs, nori kiaušinių, nes jie jiems skanūs, bet išradinėja dviratį iš velniai žino ko mėgindami atkartoti tą skonį, kuris priklauso natūraliam patiekalui. Man visa tai byloja apie žaliavalgystę per prievartą arba žaliavalgystės madą, nes nujaučiu, kad doras žaliavalgis tikrai nevarvina seilės žiūrėdamas į tuos produktus, kurie pagal jų žaliavalgystės įstatymus jiems draudžiami. 

Reikės:

2 pakeliai liesos varškės
1 kiaušinis
7 labai prinokę bananai
1 v. š. miltų
0,5 a. š. kepimo miltelių

Paruošimas:

Kiaušinį, varškę, 4,5 banano sudėti į blenderį ir išplakti iki vientisos masės. Įdėti miltus bei kepimo miltelius, išmaišyti. Masę sukrėsti į kepimo formą. Jeigu forma ne silikoninė reikėtu šiek tiek patepti riebalais. Ant viršaus griežinėliais supjaustyti ir sudėti likusius bananus. Kepti apie 30 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus!

Šaltinis: čia

Tinginių Napoleonas

Man atrodo greitu metu žada plisti sunkiai išgydomas virusas, kuriuo panašu užsikrėčiau ir aš. Tai šis Napoleono receptas, kurio nepagaminti tiesiog neįmanoma. Dėl dviejų labai paprastų priežasčių tai laiko sąnaudų ir skonio santykio. Jis tiesiog neapsakomai skanus. Aš gaminau su rūgščios bruknių ir apelsinų uogienės pertepimu ir tas skonis tapo visiškai nepakartojamas. Todėl dar kepsiu ir kepsiu ir tikrai ne kartą. 

Taip pat man labai patiko ir išvaizda, tiems kartams kai apvalūs tortai ims nusibosti, toks vyniotinio formos Napoleonas bus puiki išeitis.

Kalbant dėl tikrojo Napoleono su pieno, miltų ir sviesto kremu. Tas kremas mane gąsdina, nes dar nesu sutikusi tokio plikyto kremo, kuris man būtų buvęs skanus, todėl aš jį kepti labai vengiu. Ne gana to prisiskaičiau, jog toks plikytas kremas primena manų košę, o manų košių aš nemėgstu, ypač tortuose. Todėl, nors sakoma, kad kremas su kondensuotu pienu nėra tradicinis, jau geriau skanu, negu tradiciška.

Reikės:

500 g. sluoksniuotos tešlos
200 g. sviesto
skardinės kondensuoto pieno
rūgščios uogienės


Paruošimas:

Trapios tešlos juostas supjaustyti 1 cm pločio juostelėmis išilgai, sudėlioti ant kepimo popieriaus ir kepti kol paruduos iki 185 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Kai iškeps visiškai atvėsinti.
Kremui kambario temperatūros (bet nebūtinai) sviestą išplakti iki purumo ir per kelis kartus nuolat plakant supilti kondensuotą pieną, gerai išplakti iki vientisos, purios masės.
Ant maistinės plėvelės tepti šaukštą kremo toje vietoje kur bus jūsų vyniotinio pagrindas. Tuomet toje vietoje dėti apie 5 juosteles, bei dar 3 juosteles perpjauti per pusę ir ,,dadurti'' jas iš galo, t.y. prailginti vyniotini dėliojant 5 pilno ilgio juosteles ir 5 perpjautas per pusę. Ant išdėliotų juostelių tepti dalį kremo stengiantis, kad jo pakliūtų ir į tarpus. Taip dėlioti visas juosteles. Priešpaskutinį sluoksnį vietoj kremo aptepti uogiene, tuomet sudėlioti juosteles ant viršaus ir užbaigti vyniotinį aptepant jį likusiu kremu. Šitaip dėliojant jums turi gautis 4 sluoksnių vyniotinis, o likusias juosteles atidėkite trupiniams tortui papuošti. Visą vyniotinį iš karto apsukite maistine plėvele. Šiuo momentu galite palyginti jo formą, suapvalinti ar kitaip kaip jums patinka. Tuomet vyniotinį dėkite į šaldytuvą bent parai. Prieš patiekiant apvoliokite jį trupiniais.

Nors beveik niekada nededu pjūvių, šį kartą, kad susidarytumėte įspūdį, kaip viską reikia sudėlioti, pjūvį įdedu.

Skanaus!

Šaltinis: čia

Tortas ,,Raffaello''

Na ką gi, vis gi tortas. Apie tortus visada turiu šiokių tokių pastebėjimų. Šį kartą apie baltus tortus. Na žinot vanilinis biskvitas su baltu kremu. Ar jie jum nėra visi kažkokie vienodi? Nes kiek aš jų bekepu, atrodo skiriasi tik pavadinimas. Visu pirma baltuose biskvituose man visada jaučiasi tas kiaušinio prieskonis, kuris pasinaikina tik jį sulaisčius tikrai ryškiu sirupu. Bet kiek gi tų baltų tortų su ryškiu sirupu, nebent Tiramisu. Tą ataskonį taip pat panaikina vaisinis sluoksnis, ryškaus skonio uogos ar vaisiai užgožia biskvitą ir viskas būna gerai. Bet būna ir tokių tortų kur niekas nieko neužgožia. Tarkim šis. Raffaello bloguose buvo išgirtas dar tais laikais, kai nebuvo manojo blogo, bet aš vis delsiau delsiau...dėl tos pačios priežasties - nes paprasti balti tortai ne man. Bet pagalvojau, kad Raffaello juk mėgstu. O štai kokoso pakęst negaliu, todėl žinojau, kad jo kreme tikrai nebus. Vis gi nusprendžiau, kad reikia išmėginti, ir ką galiu pasakyti. Visiems, kam patinka lengvi tortukai šis taip pat patiks. O kam patinka sunkūs šokoladu persisunkę tortai, tam šis tortas bus paprastas eilinis baltas tortas. Kaip man. Man atrodo baltų tortų dar šitam bloge ilgai nebus. Ne todėl, kad jie neskanūs, o todėl, kad jie nuobodžiai vienodi. Na, o jei žinote tokį, kuris būdamas baltas gali nustelbti net šokoladinį tortą, prašau pasidalinkite receptu!

P.s. ir papuošimas šį kartą kaip iš baudžiavos laikų. Tiesiog šiandiena mano fantazija buvo kažkur pradingus, ji dažnai pradingsta, kai prieš akis pamato baltą tortą. 

Reikės (23 cm apvali forma): 

Biskvitui:

5 didelių kiaušinių

200 g. cukraus

1 a. š. vanilinio cukraus

65 g. aliejaus

230 g. miltų

12 g. kepimo miltelių

Kremui:

Skardinės saldinto kondensuoto pieno

200 g. minkšto sviesto

450 g. plakamosios grietinėlės

50 g. kokosų drožlių

Sulaistymui:

1 citrinos sulčių

200 ml vandens

2 a. š. cukraus

Paruošimas:

Biskvitui kiaušinius su cukrum ir vaniliniu cukrum plakti kol masė padvigubės (apie 7 min), tuomet plona srovele toliau plakant supilti aliejų. Miltus ir kepimo miltelius persijoti ir per du kartus su mentele įmaišyti į kiaušinių masę. Tešlą sukrėsti į formą ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol iškeps. Tikrini pagaliuku.

Apie kremą aš turiu savo nuomonę. Visur visuomet rašo kambario temperatūros sviestą suplaksti su (kažkuo) iš esmės, man šita teorija tinka tik tuomet, kai į sviestą įplakamas kiaušinių kremas. Visais kitais atvejais, aš imu sviestą iš šaldytuvo ir jį paplakus įplaku kondensuotą pieną. Todėl, kad kremas tuomet būna ne toks ištižęs koks būtų jeigu viskas būtų kambario temperatūros. Na žodžiu į kokį tik norit šaltą ar kambario temperatūros sviestą, jį išplakus po truputi įplakam kondensuotą pieną. Tuomet kitame dubenyje suplakam grietinėlę ir ją įmaišom į sviestinę masę. 

Sulaistymui sumaišom visus produktus tarpusavyje.

Surinkimas:

Biskvitą pjaunam į 4 dalis, imame pirmąjį lakštą, sulaistome sirupu, dedame 1/4 kremo, ant viršaus dedame antrąjį biskvitą ir darome tą patį ką su pirmuoju. Taigi sudėjus visus biskvitus gražiai aptepame torto šonus ir viršų bei viską išlyginame. Palaikome tortą šaldytuve, kad šiek tiek sutvirtėtų.

Skanaus!

Šaltinis: čia

Juostelės su džemu

Taigi apleistieji mano blogo skaitytojai, kurie panašu paskutiniu metu čia ateina vedami bruknių manijos. Aš ir vėl čia. Ir vėl su saldžiu receptu. Nors ir ne tortas, bet vis šis tas saldaus. Iš tiesų visi blogai vasarą ,,numeta'' tempą ir atostogauja taigi aš darau tą patį beveik ramia sąžine. Beveik.

Aš ir pati jau visai pasiilgau tų tortų, bet tiesą pasakius, kol kas neradau jokio įdomaus recepto, todėl kol kas jų ir nekepu. Bet kai rasiu, būtinai pagaminsiu. Yra viena kita mintis, bet nežinau, kada ji bus realizuota.

Taigi, o juostelės tai be abejonės skanios, nes kitokios jos ir būti negali. Tikiu, kad tie kas aplanko mano blogą ir turėjo bruknių tikrai išmėgino mano bruknių su apelsinais receptą. O jeigu išmėginot, tai siūlau kaip tas atsargas dabar naikinti. Taigi gaminau šias juosteles su savo bruknių uogiene ir turiu pasakyti, kad ta uogienė čia nerealiai tinka. Taip kad nesnauskit. 

Reikės:

430 g. miltų

245 g. sviesto

155 g. cukraus

1 didelis kiaušinis

1/2 a. š. kepimo miltelių

žiubsnelis druskos

40 g. vandens

200 g. rūgščios uogienės

50 g. riešutų (labiausiai matyt tinka žemės)

Paruošimas:

Miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską sumaišyti dubenyje kuriame minkysite tešlą. Tuomet kiaušinį suplakti ir 40 g. plakinio supilti į 40 g. vandens. Likusį kiaušinį atidėti aptepiui. Į miltus sutarkuoti labai šaltą sviestą ir įtrinti pirštais visą sviestą į miltus, kol gausis drėgni trupiniai. Tuomet supilti vandens ir kiaušinio mišinį bei išminkyti tešlą. Išminkius tešlą aš padėjau ją šiek tiek pašalti šaldytuve tol, kol skaldžiau riešutus.

Taigi riešutus paskrudinkite, nuimkite odeles ir sugrūskite. 

Tešlą iškočiokite ant miltuoto paviršiaus ir pjaukite pailgas  vienodo dydžio juosteles. Man viso gavosi 40 juostelių, taigi 20 sausainių. Pusę juostelių sudėkite ant kepimo popierium išklotos skardos, ant jų tepkite apie 1,5 a. š. uogienės ir ant viršaus uždėkite kitą juostelę. Tuomet viršų aptepkite kiaušinio plakiniu ir apibarstykite riešutais. Kepkite kol paruduos iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. 

Skanaus!

Šaltinis: čia

Bruknių uogienė su apelsinais ir prieskoniais

Užpernai jau gaminau bruknių uogienę su apelsinais, tačiau šį kartą nusprendžiau įdėti šiokių tokių prieskonių, taigi be gvazdikėlių įdėjau žvaigždinį anyžių ir kadagio uogų. Rezultatas nepakartojamas, uogienė tinka ne tik prie paukštienos, tačiau nuostabiai dera prie sūrių, kadangi tas prieskonių aromatas tiesiog užburiantis. Nejuokauju, po šios uogienės daugiau nebevirsit bruknių su kriaušėm. 

Reikės:

1,5 kg. bruknių

2 apelsinai

1 kg. 300 g. cukraus

4 kadagio uogos

1 žvaigždinis anyžius

5 gvazdikėliai

Paruošimas:

Uogas išplauti ir užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti apie 5 min. kitaip uogienė bus karti. Vandenį nupilti. Uogas dėti į puodą, kuriame virsite, dėti cukrų. Nuo vieno apelsino nutarkuokite žievelę. Iš abiejų išspauskite sultis ir supilkite į puodą su bruknėm. Uogienę užvirinkite. Kai užvirs sudėkite apelsino žievelę ir prieskonius, pavirkite kol uogos sukris, apie 20 min. Tuomet supilstykite į sterilizuotus stiklainiukus ir gerai užsukite. 

P.s. visų šių prieskonių galite nusipirkti vienoje pakuotėje kaip prieskonius karštam vynui.

Skanaus!

Maisto mados

Mane stebina, kaip paskutiniu metu maisto gaminimas tampa kažkokia mada, kaip kokių platėjančių ar siaurėjančių kelnių virusas apėmęs visus aplinkui. Tarkim prieš gerus 5 ar 6 metus nebuvo tokios mados kaip maisto blogai, arba tarkim kiekvienam žurnale sutinkamas kažkokių pseudo lietuviškų žvaigždžių receptas su prierašu - prieš kelis metus virtuvę naudojau tik kavai ar arbatai išsivirti. O dabar štai per porą metų taip sakant už visą gyvenimą prisigaminau ir turiu jums ką parodyti. Šitoks maisto kulto propagavimas gal ir nėra į blogą, vis gi žmonės pramoksta ne tik pusfabrikačius gamintis, tačiau iš kitos pusės viešoji erdvė prisipildo kažkokių šiukšlių kratinio, kai savo receptus ima siūlyt visi, kas tik netingi, nes dabar šitaip juk madinga. Dabar štai Lietuvoje žada atsirast kažkokia kulinarinio žanro laida, maždaug kaip pas Gordoną Ramzį ieškos geriausio virėjo. Bet ar jūs matėt kaip tas beprotis rėkia ant žmonių? Iš vienos pusės žinoma tai reitingai, iš kitos pusės, o kur primityviausias žmoniškumas, kaip galima rėkti ant žmogaus? Visiška nesąmonė neišžiūrėjau ir 5 min. Nujaučiu kažkas panašaus bus Lietuvoje tik kaip visada kelis kartus baisiau. Na, o baisiausia matyt, kad maistą pas mus ima vertinti atrodo bet kas, kas tik turi burną. Tas pats pasakytina ir apie tuos susibūrimus, kuriuose gamina maisto blogeriai, vadinamajai komisijai. Tik ar ne baisu taip nusivertinti, kai pats maisto blogeris apie maistą išmano daugiau, nei ta komisija, kuriai jis gamina. Taigi mada sumaišo tarpusavyje tuos, kam maisto gaminimas tikrai įdomi veikla, ir tuos kas tuo užsiima vien dėl to, kad tas juk madinga. Gerai bent tai, jog pasižiūrėjęs į receptą ir maisto pateikimą dar gali atskirti, ar maistas tau mada, ar gyvenimo būdas, kuris nepriklauso nuo jokių mados vėjų.  

Karamelinis šokoladinis tortas

Šį kartą jau ne kartą gamintas karamelinis-šokoladinis tortas. Labai skanus, vienas skaniausių tortų. Gaminau vaikų gimtadieniui taigi reikėjo kažko vaikiško papuošimui. Tenka pripažinti vaikiški tortai tai toli gražu ne mano papuošimų stilius. Aš ne per ypatingai mėgstu atvaizduoti tikslius, spalvotus objektus. Labiau mėgstu puošti nežinia kokiom formom ir žiūrėt kas iš to išeis. Taigi būtų buvus mano valia, torto viršus atrodytų visai kitaip, kadangi bitininkė kaip matot iš manęs ne kokia. 

Iš kitos pusės tas nuvarvantis šokoladas man visai patiko, be to labai tinka ant karamelinio viršaus.

Receptas: čia

Tortas Black forest

Ką gi šokoladiniai tortai, seniai matyti mano bloge, seniai eksperimentuota su papuošimais. Bet pagaliau šokoladiniai tortai vėl čia. Šį kartą klasika - Black forest. O aš jo iki šiol nebuvau gaminusi. Ir tai baisiai didelė nuodėmė, nes jis laabai skanus ir kas svarbiausia labai lengvai pagaminamas. O šiaip maniau pasibaigus sesijai labiau pasinersiu į blogo gyvenimą, bet kaip visada pasineriu tik tuomet, kai ateina įkvėpimas. Tačiau turiu naują atradimą. Dauguma blogerių saugodami savo nuotraukas ant jų deda blogo pavadinimus ar logotipą, o aš vis negalėjau susigalvoti savojo. Ir nors ne visos mano nuotraukos gražios, kai kuriomis tikrai didžiuojuosi. Todėl pagaliau sugalvojau kaip ,,pažymėti'' savo nuotraukas. 

Ir dar. Torto šokoladinį sluoksnį dariau pagal save, nes turiu savo mėgstamą šokoladinį pertepimą.

Reikės (16 cm skersmens forma):

Biskvitas:

2 kiaušiniai

75 g. cukraus

80 g. miltų

0,75 a. š. kepimo miltelių

1 v. š. kakavos

Vyšnios:

150 g. vyšnių be kauliukų

1,5 v. š. cukraus

2 v. š. brendžio

Grietinėlė:

200 g. riebios grietinėlės

1 v. š. cukraus

citrinos rūgšties keli grūdeliai

Šokoladinis kremas:

50 g. šokolado

100 ml. riebios grietinėlės

1 v. š. cukraus

Paruošimas:

Biskvitui kiaušinius su cukrumi plakti iki purumo apie 10 min. Miltus, kakavą ir kepimo miltelius sumaišyti tarpusavyje ir įsijoti į kiaušinių plakinį, viską atsargiai išmaišyti. Tešlą krėsti į formą ir kepti iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min.

Vyšnios:

Į vyšnias sudėti cukrų ir alkoholį, išmaišyti bei palikti kelioms h. Greitasis variantas - vyšnias sumaišyti su cukrumi pakaitinti apie 5 min, nuimti nuo ugnies ir supilti alkoholį. Paruošus bet kuriuo iš šių būdų skysti nupilti sulaistymui, vyšnias taip pat šiek tiek nusausinti, kad nevarvėtų.

Grietinėlė:

Supilti į grietinėlę cukrų bei citrinų rūgštį ir išplakti iki standumo.

Šokoladinis kremas:

Dėti šaukštą cukraus į keptuvę ir palaukti kol šis išsilydys ir paruduos. Supilti grietinėlę ir dar šiek tiek pakaitinti, kad ištirptų karamelė. Prieš tai būtį susismulkinus šokoladą atskirame inde. Ant šokolado supilti karštą grietinėlę ir viską išmaišyti, gausis blizgus šokoladinis ganašas, kuris pastovėjęs 5 min sutvirtės. 

Surinkimas:

Biskvitą pjauti į 3 dalis. Pirmąjį sulaistyti sirupu, tepti 1/3 grietinėlės, dėti pusę vyšnių. Dėti sekantį biskvitą, sutepti 2/3 šokoladinio ganašo, palaukti ~1 min. Ant viršaus tepti 1/3 grietinėlės, sudėti likusias vyšnias. Dėti paskutinį biskvitą. Torto šonus išlyginti su likusia 1/3 grietinėlės. Torto viršų aptepti šokoladiniu ganašu. 

Man toks surinkimas puikiai tiko, kadangi visą tortą apdengiau šokolado skraiste, kuri puikiai prilipo prie grietininių šonų, bei puikiai susiliejo su šokoladiniu viršumi. 

Skanaus!

Šaltinis: čia