2014 m. kovo 24 d., pirmadienis

Maisto komentatoriai

Paskutiniu metu pamėgau moksliniais/švietėjiškais tikslais pasižvalgyti po straipsnių, kuriuose pateikiami įvairūs receptai komentarus. Šie receptai dažniausiai būna skelbiami populiariuose internetiniuose portaluose ir yra prieinami taip sakant visiems, kas tik ant to recepto ,,užšoks''. T.y. juos skaito/komentuoja/pagal juos gamina galima sakyti jokia ne tikslinė auditorija, o tiesiog bet kas. Tuomet ir prasideda linksmybės.
Tarkime maisto blogai ir jų skaitytojai yra daugiau mažiau orientuoti, receptų čia ieškoma ne atsitiktinai, dažnai nuolatiniai blogų skaitytojai jau būna šiek tiek pasikaustę, išmėginę arba iš smalsumo bent jau perskaitę ne vieną receptą ir turi šiokią tokią nuovoką. Todėl skaitant blogus labai retai sulauksi kvailų klausimų arba nusiskundimų, kad receptas niekam tikęs. Tuo tarpu masinių informacijos priemonių skaitytojų nusiskundimai dažnai labai jau tendencingi:
1. Jeigu recepte yra riešutų, džiovintų vaisių, receptas yra niekam tikęs, nes kas gamins tokią nesąmonę kai riešutai ir džiovinti vaisiai yra tokie brangūs.
2. Visi iki vieno receptai dažniausiai yra nesąmonė, nes daug pigiau yra TĄ PATĮ nusipirkti parduotuvėje.
3. Jeigu kažkuris (dažniausiai keli) produktai nurodyti recepte jau yra paruošti vartojimui, tai receptas dažniausiai yra nesąmonė, nes kam dar kartą viską kept jeigu galima viską suvalgyti atskirai.
4. Jeigu patiekalas turi originalų pavadinimą, tai tas pavadinimas yra visiškai ne lietuviškas ir mum nereikia užsienietiškų nesąmonių todėl pvz. canneles yra ne jokios canneles, o vanilinės fleitos (!!!). 
5. Jeigu kažkas (dažniausiai tikrai kažkas) nepavyksta, tai receptas yra visiška nesąmonė ir kaip galima buvo tokį receptą skelbti. (Neretai identišką receptą būnu išmėginusi ir, o stebukle, jis man pavyksta).
6. Labai dažnai, beveik visada, atsiranda kažkas, kam kepinys orkaitėje sudegė visiškai, todėl receptas yra niekam tikęs. Ir tikrai kalta ne sena  orkaitė, kuri pati savaime linkusi netolygiai paskirstyti karštį, todėl dega arba dugnas arba viršus.
7. Jeigu recepte nurodomi tokie užslaptinti produktai kaip maskarponė, riešutų sviestas ir pan. tai tikrai atsiras kažkas, kas paklaus kas tai tokio ir kur jo ieškoti.
8. Jeigu tam tikram patiekalui paruošti reikia daugiau laiko ir jis yra sudėtingesnis, tai kam tokio nesąmoningo recepto išvis reikia. Patiekalas turi būti greitai paruošiamas.
Tai štai tokie pastebėjimai ir dėsningumai vyrauja skaitant receptų komentarus. Kokios mintys tuomet kyla? Pati pirma - ačiū Dievui į maisto blogus ateina tie tiksliniai skaitytojai, kurie žino ko ieško ir žino savo galimybes. O ko reikia kitiems? Visu pirma, suprasti, kad yra tokių receptų, kurie reikalauja ne tep lep, o tam tikrų pradinių ir pamatinių žinių juos gaminant, kad parduotuvėj nenusipirksi TOKIO PAČIO, nes jo ten tikrai nėra. Ir galiausiai linkiu siekti įgyti kažkokių pamatinių žinių maisto gamyboje, nes patikėkit, gamtos dėsniai byloja, kad tiek laiko kiek jūs gyvensit, tiek pat laiko teks ir kažką valgyti. 

2014 m. kovo 20 d., ketvirtadienis

Keksiukai ,,Varliukai''

Šie keksiukai buvo ir šiuo metu vis dar tebėra skirti paminėti šventę gamtininkų rate. O jų simbolis pasirodo yra varlė. Taigi ieškojau visose parduotuvėse guminukų ar saldainių, kurie būtų varlės formos. Deja, iš parduotuvėse siūlomo asortimento lengviau būtų buvę suruošti keksiukus kiaulių, pandų ar dantų protezų dienai. Todėl neliko nieko kito kaip tik pirkti marcipaninę masę. Ir ne gana to, niekas juk nepatikės, kad varlės būna kreminės spalvos. Taigi teko įmaišyti šiek tiek maistinių dažų (čia mano principo Nr. kažkelintas - nespalvinti nieko nesąmoningom spalvom, pažeidimas), bet ką padarysi, žaliuojančios varlės šį kartą buvo svarbiau. O dar ta mėlyna kūdra... Tačiau vėliau Dievas mane nubaudė ir aš visą tą likusį dažų buteliuką išpyliau ant  stalo, grindų, sienos... Taigi sąskaitos kaip ir suvestos. 
Na, o keksiukai kepti morkiniai. Labai jau visiems jiems patiko kažkada mano keptas morkų tortas. 




2014 m. kovo 12 d., trečiadienis

Black forest. 2

Ir taigi, manęs nebuvo net gi kažkur apie visus 2 mėnesius. Ir viskas dėl labai didelės ir baisios priežasties. Man sprogo orkaitės stiklas! Bet baisiausia yra tai, jog jį man veža jau beveik tuos pačius du mėnesius. Ir dar baisiau, jog aš jų net negaliu pasiųst, nes tai vienintelė įmonė kuri pasirodo gali atvežti tą stiklą. Taigi taip ir gyvenu baisioje agonijoje ir kančiose. Be jokių tortų ir kepinių. Išskyrus šį vieną kartą. Gavau progą iškepti tortą. O kaip tokia proga galima nepasinaudoti? Aišku, kad negalima. Todėl gaminau jau išmėgintą Black forest, su man būdingais fantazijos nukrypimo vaizdiniais. Daugiau gyvenime nepirksiu Gorenje. Įsigykit atstovą Lietuvoj!