Ir kiek gi laiko aš čia nerašiau? Atrodo metus, du, tris, devynis gyvenimus. Ne, pasirodo tik šiek tiek daugiau nei 1 mėnesį. Sakysit nebuvo įkvėpimo. Dar ir kaip buvo. Tik akivaizdu, kad ne kepti. Bet rašyti, rašyti, dėlioti išnašas, cituoti, argumentuoti, įsivaizduoti, kad aš tikrai galiu atrasti ir pasakyti kažką daugiau, negu žmogus parašęs ta tema monografiją, arba dar daugiau.
Kiekvienas matyt atlikdamas kažkokį tęstinio pobūdžio darbą, kuris reikalauja tam tikro tikslo pasiekimo, tam kad to siekti būtų lengviau įsivaizduoja, ką gi jis nuveiks, kai tas tikslas bus pasiektas. Tai va, jeigu mano tikslas bus pasiektas, tai aš žadu išsikepti sau tokį tortą, kokio jau seniai nesu kepusi. Tam šiuo metu laisvu nuo nelaisvo laiko metu eksperimentuoju su papuošimais ir kaupiu aukso atsargas. Taip, koks gi desertas be valgomo aukso. Vis stebėdavau, kaip dėdė iš mažo bloknotėlio su pincetu atsiplėšia gabalėlį plono aukso ir papuošia juo desertą. Taigi supratau pagaliau, kodėl tam auksui reikalingas pincetas.
Pirmas eksperimentas aukso tema tai mėginimas pagaminti šokoladinę plunksną.
Tiesą sakant, kol dar niekur jos nepritaikiau, nedėsiu nuorodos, kaip ją pasigaminti, bet jūs aišku akis patys turit. Negaliu pakęst, kai aukso dulkės vakare nuotraukoj niekada neatrodo kaip aukso dulkės, o realybėje jos taip žavingai spindi. Tiesą sakant, tokia plunksna reikalauja labai subtilaus deserto, be visokių ten išvedžiojimų, kad neatrodytų kaip čigonų taboro kalėdinė eglutė. Šioje vietoje atsiprašyčiau čigonų, bet jie juk neatsiprašo, kad prekiauja narkotikais. Na žodžiu ne esmė.
Žinoma nesugrįžau čia tik tuščiažodžiauti. Grįžau atkeršyti Azerbaidžiano vabzdžiams. Nes būtent jie sandarioje, kupinoje valgomų rožių žiedlapių pakuotėje įkūrė savo keliaujančią gentį ir sugadino visus mano taip ilgai lauktus rožių žiedlapius. Todėl mano sausainiai turėję būti būtent su rožių žiedlapiais tapo sausainiais papuoštais pistacijomis. Bet įspėju, prieš gamindami šiuos sausainius giliai įkvėpkite kardamono kvapo. Jeigu norisi įkvėpti dar, tuomet drąsiai gaminkite!
Reikės:
1 puodelio miltų
1/2 puodelio miltinio cukraus
2 v. š. kakavos
1/4 a. š. druskos
1/2 puodelio šalto sviesto
1 a. š. malto kardamono
50 g. juodojo arba pieniško šokolado papuošimui
nesūdytų pistacijų papuošimui
Paruošimas:
Sumaišykite miltus, cukrų, kakavą, kardamoną ir druską tarpusavyje. Sudėkite kubeliais pjaustytą labai šaltą sviestą ir greitai įtrinkite sviestą į sausus produktus bei suformuokite tešlos rutulį. Siūlyčiau tešlą palikti bent 30 min. šaldytuve, o tuomet iškočioti stačiakampį bei supjaustyti tešlą kvadračiukais. Sausainius išdėlioti ant kepimo popieriaus ir kepti apie 20-25 min. iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepusius sausainius visiškai atvėsinkite ir ištirpinę šokoladą garų vonelėje, juo apliekite sausainius. Ant viršaus paberkite smulkintų pistacijų.
Skanaus!
Šaltinis: čia
Živile, sausainiai atrodo labai gražiai, skaniai ir šventiškai! Mielai tokių paragaučiau:) O valgomų rožių žiedlapių Vilniuje ne per seniausiai esu mačiusi pirkti itališkų prekių parduotuvėlėje, tik adreso nežinau. Na, einant nuo Vilniaus universiteto, reikia praeiti pro Prezidentūrą, L.Stuokos-Gucevičiaus skverą, o tada iš karto dešinėje pusėje matyti ta parduotuvėlė. Nežinau, ar čia suprantamai parašiau:)
AtsakytiPanaikintiKristina ačiū! Maždaug įsivaizduoju kur ta vieta, kai bus pakeliui būtinai užsuksiu, nes buvau labai daug ką suplanavus nuveikti su tais žiedlapiais, o išėjo kaip išėjo :)
AtsakytiPanaikintiNeįsivaizduoju kokiu būdu jums pavyko suformuoti tešlos rutulį iš birių produktų :D Aš susinervinau kad man neišeina ir įmušiau kiaušinį :D Vis tiek skanūs gavosi :))
AtsakytiPanaikintiNa sviestas nėra birus produktas, gal tiesiog per mažai jo įdėjote. Tokiu atveju visuomet galima įpilti šiek tiek vandens :)
Panaikinti