Paskutiniu metu pamėgau moksliniais/švietėjiškais tikslais pasižvalgyti po straipsnių, kuriuose pateikiami įvairūs receptai komentarus. Šie receptai dažniausiai būna skelbiami populiariuose internetiniuose portaluose ir yra prieinami taip sakant visiems, kas tik ant to recepto ,,užšoks''. T.y. juos skaito/komentuoja/pagal juos gamina galima sakyti jokia ne tikslinė auditorija, o tiesiog bet kas. Tuomet ir prasideda linksmybės.
Tarkime maisto blogai ir jų skaitytojai yra daugiau mažiau orientuoti, receptų čia ieškoma ne atsitiktinai, dažnai nuolatiniai blogų skaitytojai jau būna šiek tiek pasikaustę, išmėginę arba iš smalsumo bent jau perskaitę ne vieną receptą ir turi šiokią tokią nuovoką. Todėl skaitant blogus labai retai sulauksi kvailų klausimų arba nusiskundimų, kad receptas niekam tikęs. Tuo tarpu masinių informacijos priemonių skaitytojų nusiskundimai dažnai labai jau tendencingi:
1. Jeigu recepte yra riešutų, džiovintų vaisių, receptas yra niekam tikęs, nes kas gamins tokią nesąmonę kai riešutai ir džiovinti vaisiai yra tokie brangūs.
2. Visi iki vieno receptai dažniausiai yra nesąmonė, nes daug pigiau yra TĄ PATĮ nusipirkti parduotuvėje.
3. Jeigu kažkuris (dažniausiai keli) produktai nurodyti recepte jau yra paruošti vartojimui, tai receptas dažniausiai yra nesąmonė, nes kam dar kartą viską kept jeigu galima viską suvalgyti atskirai.
4. Jeigu patiekalas turi originalų pavadinimą, tai tas pavadinimas yra visiškai ne lietuviškas ir mum nereikia užsienietiškų nesąmonių todėl pvz. canneles yra ne jokios canneles, o vanilinės fleitos (!!!).
5. Jeigu kažkas (dažniausiai tikrai kažkas) nepavyksta, tai receptas yra visiška nesąmonė ir kaip galima buvo tokį receptą skelbti. (Neretai identišką receptą būnu išmėginusi ir, o stebukle, jis man pavyksta).
6. Labai dažnai, beveik visada, atsiranda kažkas, kam kepinys orkaitėje sudegė visiškai, todėl receptas yra niekam tikęs. Ir tikrai kalta ne sena orkaitė, kuri pati savaime linkusi netolygiai paskirstyti karštį, todėl dega arba dugnas arba viršus.
7. Jeigu recepte nurodomi tokie užslaptinti produktai kaip maskarponė, riešutų sviestas ir pan. tai tikrai atsiras kažkas, kas paklaus kas tai tokio ir kur jo ieškoti.
8. Jeigu tam tikram patiekalui paruošti reikia daugiau laiko ir jis yra sudėtingesnis, tai kam tokio nesąmoningo recepto išvis reikia. Patiekalas turi būti greitai paruošiamas.
Tai štai tokie pastebėjimai ir dėsningumai vyrauja skaitant receptų komentarus. Kokios mintys tuomet kyla? Pati pirma - ačiū Dievui į maisto blogus ateina tie tiksliniai skaitytojai, kurie žino ko ieško ir žino savo galimybes. O ko reikia kitiems? Visu pirma, suprasti, kad yra tokių receptų, kurie reikalauja ne tep lep, o tam tikrų pradinių ir pamatinių žinių juos gaminant, kad parduotuvėj nenusipirksi TOKIO PAČIO, nes jo ten tikrai nėra. Ir galiausiai linkiu siekti įgyti kažkokių pamatinių žinių maisto gamyboje, nes patikėkit, gamtos dėsniai byloja, kad tiek laiko kiek jūs gyvensit, tiek pat laiko teks ir kažką valgyti.
