2012 m. lapkričio 23 d., penktadienis

Tortas ,,Ferrero roscher"

Galvoju ar yra tokių žmonių kurie nemėgsta tortų. Sakysite yra. Ir aš tą patį būčiau pasakius prieš kokius 10 metų. Kol supratau, kad tortus aš mėgstu, tik ne tuos kurių galima įsigyti prekybos centruose. Ir ne dėl jų siaubingos sudėties, nors iš dalies ir dėl to. Tiesiog per tą laiką supratau, kad vieninteliai man skanūs tortai, tai tokie kurie turi tik vieną ryškų skonį. Tai reiškia, kad tortas turi būti tik su vienu vienodu pertepimu, kitaip gaunas kažkokia skonių maišalynė. Išvada, visi mėgsta tortus, tik ne visi atrado kuriuos mėgsta. O kai aš užmatau tokį, kurį tikrai mėgčiau, jis man neiškrenta iš galvos kol jo nepasigaminu. Taip nutiko ir šį kartą. Vakar užmačius, šiandien nebeliko nieko kito kaip tik eit kept! Užgaišau tik valandą, tėtis juokės, kad užgaišau tik valandą, nes kepiau pusę torto, jei būčiau kepus visą, būtų trukę 2 valandas. Iš tiesų tai kepiau iš dvigubos normos, bet biskvitas persipjovė tik į dvi dalis, tad kadangi kepiau namų ūkio poreikiams tenkinti, pasidariau tokį jauną mėnulį. 


Reikės: (18 cm skersmens formai)

Biskvitui:

3 kiaušinių
4 v. š. cukraus pudros
135 g. skrudintų maltų lazdyno riešutų
2 v. š. kakavos
1 v. š. miltų
1 a. š. kepimo miltelių

Kremui:

150 g. sviesto
90 g. pieniško šokolado
70 g. juodo šokolado
4 v. š. nuttelos
70 g. riešutinių vaflių

Paruošimas:

Kiaušinius suplakti su cukraus pudra iki putų. Miltus, kakavą, kepimo miltelius sumaišyti tarpusavy ir atsargiai įmaišyti į kiaušinių plakinį. Tuomet įmaišyti maltus riešutus. Biskvitą supilti į formą ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min. 
Biskvitai atvėsus perpjauti jį į 3 dalis. 

Kremui garų vonelėje išlydyti abu šokoladus ir nuttelą. Geriausia palaukti kol vanduo užvirs ir sudėjus šokoladą ir nuttelą ant garų vonelės ugnį išjungti ir palaukti kol viskas išsilydys savaime. Tuo tarpu išplakti sviestą. Visuomet sakoma, jog reikia plakti minkštą sviestą, tačiau aš visuomet plaku šaltą, nes į tą sviestą dedu šiltą šokoladą ir nenoriu, kad kremas būtų skystas. Taigi išplakus sviestą per kokius 4 kartus įplakti šokolado masę kiekvieną kartą gerai išplakant. 1/4 dalį kremo atidėti torto kraštų aptepimui, į likusį sutrupinti vaflius ir išmaišyti. 

Surinkimas:

Dėti torto paplotį, tepti 1/2 kremo, tada vėl dėti paplotį ir vėl kremo, tada vėl paplotį. Tuomet su atidėtu kremu gražiai išlyginame torto šonus, aptepame viršų, ir visaip kitaip naudojamės savo lakia vaizduote.

Skanaus!




2012 m. lapkričio 13 d., antradienis

Eklerai

Esu kepus eklerus kokius 4 kartus, ir kažkodėl jie man nelabai pavykdavo. Bet Rygoj mes vis pirkdavom labai skanius šokoladinius eklerus tokioj France express kepyklėlėj ir Lietuvoj nieko panašaus nerandu. Todėl šiandien užmačius šį receptą, nusprendžiau, kad galbūt 5 kartas nemeluoja. Ir pavyko idealiai! Eklerai gražiai iškilo, pasipūtė, ir parudavo. Apskritai Vilniuje pasigendu skanių ir kokybiškų konditerijos gaminių, beveik visuomet nusipirkus kažko pasigailiu ir galvoju, jau geriau pati būčiau išsikepus. 
Receptą šiek tiek pakeičiau ir vietoj vandens naudojau pieną, nes visos tešlos, kuriose naudojamas vanduo man nepatinka. 





Reikės:

50 g. sviesto
150 ml pieno
2 didelių kiaušinių
65 g. miltų.

Paruošimas:

Pieną su sviestu užvirinti puode, užvirus perkelti puodą ant padėklo ir suberti miltus. Išmaišyti, kad tešla sušoktų į vieną gumulą. Šiek tiek atvėsinti ir su mikseriu po vieną įplakti du kiaušinius, plakti, kol masė bus vienalytė ir blizgi. Tuomet masę sukrėsti į konditerinį švirkštą ir formuoti pailgus eklerus, paliekant tarp jų vietos, nes eklerai pūsis. Pradžioje 10 min kepti iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, vėliau temperatūrą sumažinti iki 180 laipsnių ir kepti kol eklerai paruduos. Iškepus atvėsinti ir pertepti pasirinktinai ar plakta grietinėle, ar plikytu kremu, ar kuo tik vaizduotė leidžia.

Skanaus! 

2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Šiek tiek nuomonės apie laisvuosius menininkus

     Mano blogo skyrelis ,,Tarp kitko'' jau gerokai pasiilsėjęs, nes dažniausiai visus savo komentarus išsakau prie receptų. Tačiau savo praeitam įrašę negalėjau išdėstyti minčių dėl to, jog ištirpo mano karameliniai ūseliai, nors tortą visi vis tiek įvertino nežinia kaip palankiai ir sunkiai kas tikėjo, kad čia namie toks pagamintas. 
    Taigi šiandiena pagaliau neištvėriau ir noriu pati su savim padiskutuot tokia tema kaip tarkim apdengimo masės. Gan ilgai žiūrinėjau tortų nuotraukas internete semdamasi idėjų savo tortų puošybai, ir galiausiai supratau, kad labai jau mėgstamas būdas naudoti apdengimo mases. Kad jos visiškai baisaus skonio galima įtarti jau vien į jas pasižiūrėjus. Bet nusprendžiau įsigyti ir pagaminti iš jos gėles. Pirkau atseit šokoladinio skonio ir spalvos. Prieš puošdama atsidariau, paragavau, pauosčiau ir išmečiau. Jeigu jum geriau gražu nei skanu, mielai prašom! Taip pat iš naudojančių šią masę išgirdau tokią mintį - tai juk galima nuimti nuo torto jeigu neskanu. Nežinau kaip jums, bet mano nuomone, nuo torto niekas niekad neturi būti nuimta (išskyrus žvakes) ir tik paskui suvalgyta tas kas valgoma. Tai reiškia tik vieną, kad žmonės tiesiog daro taip kaip lengviau, ir stokoja originalumo išmastyti, kas būtų kartu ir gražu ir valgoma. Štai šiomis dienomis Litexpo parodų rūmuose vyko Baltijos maisto ir gėrimų mugė, ir čia gi vyko vestuvinių tortų konkursas. O kas ten? Ten visi balti tortai, visi su apdengimo masėm, visi apipiešti bezė, visi su gėlėm ir paukščiais. Na čia tai bent originalu buvo. Galbūt tas turėtų atitikti konditerijos taisykles, aš jos niekada nesimokiau ir matyt nesimokysiu, bet tikėjaus tikrai išvysti kažką originalaus, ko neprigrūstas pilnas google vaizdų skyrelis įvedus raktinius žodžius wedding cake. Taip sakant laisvieji menininkai niekam nereikalingi. Nes netelpa ir bezė mase konditeriniu švirkštu išspaustus rėmus. Gilioj mano jaunystėj tėvai vestuvėms užsakė tortą, tokį kvepiantį karamelinį didžiulį, bet jis netiko, nes buvo ne baltas ir be gulbių. Teko pirkti kitą - baltą bezė su gulbėm. 
  Tai štai galit sutikt, galit nesutikt, bet mano tokia nuomonė. 

2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

Jubiliejinis tortas

Ar jūs žinojot, kad šaldytuve karamelė ištirpsta? Aš ne, o kad būčiau žinojus! Ištirpo visi mano karameliniai ūseliai, ir nors vakar papuošus tortą buvau nusiteikus taiiip optimistiškai ir žadėjau labai daug rašyti, šį kartą apsiribosiu tik nuotraukom.






Na gerai, negalėjau aš jo tokio palikti, pasiruošęs iškeliauti :