Napoleonas

Pasaulis iki šiol nesutaria, ar tortui užtenka būti skaniam, ar jis taip pat privalo būti ir gražus. Jei kas nors paklaustų mano nuomonės, pasakyčiau jog yra tokių daiktų, kurie tiesiog privalo būti gražūs. Juk pvz. niekada nesirinktumėt negražios vestuvinės suknelės vien dėl to, jog ją patogu dėvėti. Manau panašiai yra ir su tortais.

Todėl prieš gamindama Napoleoną turėjau labai daug klausimų, pvz. kas šio torto receptuose tokio nedėkingo, kad daugelyje nuotraukų šis tortas būna visas kreivas. Ar kalti torto lakštai, ar skystas kremas? Jei esate skaitę bent kelis tortų įrašus šiame bloge, tai žinot, jog man nėra nieko baisiau negu kreivas torto šonas ir nelygūs kraštai. Tačiau mano nuostabai, pasirodo, jog šis tortas yra tiesiog idealus, tiek savo lakštais, tiek kremo konsistencija, bent jau šiame recepte. Todėl pateiksiu kelis patarimus, jeigu gaminsite pagal šį receptą, ir nenorit turėt jokių bėdų su kremu ir lakštais:

1. Kepant torto lakštus užtenka kelių gudrybių: iškočiojus apvalų lakštą jį privalu negailestingai subadyti šakute, kad šis kepdamas neišsipūstų, tuomet neturėsite bėdų formuojant tortą. Taip pat reikia stengtis, kad visi lakštai būtų vienodi, taip išvengsit bereikalingo šonų apipjaustymo stengdamiesi jį išlyginti.

2. Kremas. Visu pirma, man kilo klausimas, kaip atrodo valandą virtas saldintas kondensuotas pienas ir ar reikia jį iš viso virti. Atsakymas: reikia ir būtinai, valandą virtas kondensuotas pienas nėra tas pats kas Rududu. Ką duodą virimas? Kondensuotas pienas sukietėja kaip ir Rududu, tačiau neįgauna karamelės skonio ir spalvos. O kam reikalingas tirštas kondensuotas pienas? Kad neišskystų jūsų torto kremas. Todėl virimas yra privalomas.

 3. Jeigu kas nors sako - išplakite kambario temperatūros sviestą iki purumo, siūlau netikėti. Visu pirma, sviestas šiuo atveju, siekiant išgauti tirštą, viskam pavaldų kremą, turi būti šaltas. Kadangi reikia plakti 500 g. šalto sviesto vienu metu, tereikia įsitikinti, kad jūsų mikseris yra pakankamai galingas. Maniškis nėra iš brangiųjų, tačiau sviestą suplakė. Kas yra purumas šiuo atveju? Užtenka, kad plakamas sviestas taptų vientisa mase (tam reikia apie 1-2 min.).

4. Plikytas kremas. Manau daugelis pasimauna būtent šitoje vietoje, todėl kremas išskysta. Plikytą kremą reikia virti garų vonelėje kol jo tūris nuo virimo pradžios sumažėja per pus, o konsistencija tampa panaši į paprasto kondensuoto pieno, na bent jau perbraukus šluotele, bent sekundei lieka šioka tokia vagelė. Tai trunka apie 15-20 min. Be to, atvėsęs kremas tampa dar tirštesnis. 

5. Viskas, iš ko gaminsite kremą turi būti šalta. Tiek išvirtas kondensuotas pienas, tiek plikytas kremas. Jei neturit laiko laukti, siūlau daryti kaip aš: imam didelį dubenį, pripilam šalto vandens, sudedam kelias saujas ledukų, metam į dubenį išvirtą skardinę kondensuoto pieno, ten pat įmerkiam ir dubenį su plikytu kremu. Arba neturtint didelio dubens naudojam du. Taip tiek kondensuotas pienas tiek plikytas kremas visiškai atvės.
6. Išblyškę balti trupiniai, kuriais apibarstomas Napoleonas, man nėra labai gražūs, todėl aš labai smulkiai sutrupinus iškeptos tešlos atraižas jas dar kartą paskrudinu nuolat pavartant orkaitėje iki norimos spalvos, iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Kuo trupiniai smulkesni, tuo lengviau prilimpa prie torto šonų.

Skonis: Galiu atvirai pasakyti, aš nesu niekada valgius skanesnio torto. Po pirmo kąsnio prasidėjęs mm tęsėsi visą torto valgymo laikotarpį. Jeigu posakis, jog kelias į vyro širdį eina per skrandį, tai šiuo atveju tai turėtų būti prilyginta buldozeriui. Ar šis Napoleonas yra minkštas? Ne, jis kietas, nes juk ir pats Napoleonas buvo kietas vyras, todėl ir Napoleono tortas negali būti minkštas.
Mano patarimas, nežiūrėkit atsainiai į uogienės sluoksnį, jis čia sudaro svarbų akcentą. Aš vis neatsidžiaugiu savo bruknių su apelsinais uogiene, ji čia tiesiog idealiai tiko.

Receptas:

Man iš šios normos išėjo du 18 cm skersmens tortai.

Reikės:

Lakštams:
800 g. miltų
500 g. sviesto
1 kiaušinis
200 g. + 1 v.š. grietinės
1 v.š. šalto vandens

Pertepimui:

6 kiaušinių tryniai
1 st. cukraus
2 v. š. miltų (su nedideliu kaupu)
1/2 l. pieno
500 g. sviesto
1/2 indelio kondensuoto pieno
2 a.š. vanilinio cukraus
rūgščios uogienės

Paruošimas:

Į miltus  kubeliais supjaustyti šaltą sviestą. Tuomet sviestą pirštų pagalbą įtrinti į miltus, stengiantis tai padaryti greitai (tuomet tešla bus traški), vos maždaug miltai tapo panašūs į šlapią smėlį, sumaišyti tarpusavy kiaušinį, grietinę ir vandenį ir viską supilti į miltų masę. Greitai išminkyti tešlą ir kai tik viskas sukibs į vieną tešlos gniužulą dėti paruoštą tešlą nakčiai į šaldytuvą.
Kitą dieną traukti tešlą, pabarstyti ant stalviršio šiek tiek miltų ir priklausomai nuo to, kokio skersmens torto norite, kočioti tešlą, ją apipjaustant pagal norimą formą. Lakštai turi būti ploni. Be to kepant jie susitrauks maždaug 1 cm. Paruošti kepti lakštai sudedami ant kepimo popieriumi išklotos formos ir subadomi, kad neišsipūstų. Geriausia naudoti dvi plokščias kepimo formas ir jas paeiliui dėti į orkaitę, taip kepimo procesas nenutrūks. Orkaitė turi būti įkaitinta iki 200 laipsnių. Vos lakštas paruduoja jį iš karto traukite. Taip iškepkite visą tešlą, iškepdami šiek tiek bet kaip iškočiotos tešlos specialiai  trupiniams, tortui papuošti. Lakštai prieš formuojant tortą privalo būti visiškai atvėsinti.
Kremui visu pirma, tą pačią dieną kai gaminame tešlą, 1 h. paverdame skardinę saldinto kondensuoto pieno nuo jos nulupę etiketę. Išvirus atvėsinama visiškai.
Plikytam kremui išplakame iki baltumo kiaušinių trynius, cukrų ir vanilinį cukrų. Tuo metu užkaitiname pieną iki virimo. Į kiaušinių plakinį įplakame miltus ir nuolat plakdami mikseriu, plona srovele supilam verdantį pieną. Statome dubenį su plakiniu į garų vonelę, imame šluotelę ir nuolat maišome kremą apie 15-20 min. kol pradinis tūris sumažėja beveik per pus, o masė sutirštėja. Išvirtas kremas visiškai atvėsinamas.
Imame šaltą sviestą, supjaustome kubeliais, sudedame į dubenį ir išplakame iki vientisos masės (1-2 min). Sudedame pusę indelio kondensuoto pieno ir dar kartą viską išplakame iki vientisos masės. Tuomet per tris kartus įplakame plikytą kremą. Visa masė turi būti puri ir vienalytė. Jei tokia nėra, paplakite dar kelias min.

Surinkimas:

Dedame pirmąjį torto lakštą, tepame dalį kremo, dedame antrąjį torto lakštą, šį aptepame uogiene, ir taip sluoksniuojame kol baigsis lakštai. Priklausomai kaip norite, galite daryti tortą su dviem sluoksniais uogienės pertepimo arba su vienu. Sudėjus tortą palyginame su rankom torto lakštus, kol jie dar ,,vaikšto''. Likusiu kremu išlyginame torto šonus ir statome į šaldytuvą subręsti, rekomenduočiau parai. Tuomet jau sustingusį tortą galite papuošti trupiniais, kuriuos iškepėte specialiai tam reikalui.

Skanaus!

Šaltinis: čia

Maisto komentatoriai

Paskutiniu metu pamėgau moksliniais/švietėjiškais tikslais pasižvalgyti po straipsnių, kuriuose pateikiami įvairūs receptai komentarus. Šie receptai dažniausiai būna skelbiami populiariuose internetiniuose portaluose ir yra prieinami taip sakant visiems, kas tik ant to recepto ,,užšoks''. T.y. juos skaito/komentuoja/pagal juos gamina galima sakyti jokia ne tikslinė auditorija, o tiesiog bet kas. Tuomet ir prasideda linksmybės.

Tarkime maisto blogai ir jų skaitytojai yra daugiau mažiau orientuoti, receptų čia ieškoma ne atsitiktinai, dažnai nuolatiniai blogų skaitytojai jau būna šiek tiek pasikaustę, išmėginę arba iš smalsumo bent jau perskaitę ne vieną receptą ir turi šiokią tokią nuovoką. Todėl skaitant blogus labai retai sulauksi kvailų klausimų arba nusiskundimų, kad receptas niekam tikęs. Tuo tarpu masinių informacijos priemonių skaitytojų nusiskundimai dažnai labai jau tendencingi:

1. Jeigu recepte yra riešutų, džiovintų vaisių, receptas yra niekam tikęs, nes kas gamins tokią nesąmonę kai riešutai ir džiovinti vaisiai yra tokie brangūs.

2. Visi iki vieno receptai dažniausiai yra nesąmonė, nes daug pigiau yra TĄ PATĮ nusipirkti parduotuvėje.

3. Jeigu kažkuris (dažniausiai keli) produktai nurodyti recepte jau yra paruošti vartojimui, tai receptas dažniausiai yra nesąmonė, nes kam dar kartą viską kept jeigu galima viską suvalgyti atskirai.

4. Jeigu patiekalas turi originalų pavadinimą, tai tas pavadinimas yra visiškai ne lietuviškas ir mum nereikia užsienietiškų nesąmonių todėl pvz. canneles yra ne jokios canneles, o vanilinės fleitos (!!!). 

5. Jeigu kažkas (dažniausiai tikrai kažkas) nepavyksta, tai receptas yra visiška nesąmonė ir kaip galima buvo tokį receptą skelbti. (Neretai identišką receptą būnu išmėginusi ir, o stebukle, jis man pavyksta).

6. Labai dažnai, beveik visada, atsiranda kažkas, kam kepinys orkaitėje sudegė visiškai, todėl receptas yra niekam tikęs. Ir tikrai kalta ne sena  orkaitė, kuri pati savaime linkusi netolygiai paskirstyti karštį, todėl dega arba dugnas arba viršus.

7. Jeigu recepte nurodomi tokie užslaptinti produktai kaip maskarponė, riešutų sviestas ir pan. tai tikrai atsiras kažkas, kas paklaus kas tai tokio ir kur jo ieškoti.

8. Jeigu tam tikram patiekalui paruošti reikia daugiau laiko ir jis yra sudėtingesnis, tai kam tokio nesąmoningo recepto išvis reikia. Patiekalas turi būti greitai paruošiamas.

Tai štai tokie pastebėjimai ir dėsningumai vyrauja skaitant receptų komentarus. Kokios mintys tuomet kyla? Pati pirma - ačiū Dievui į maisto blogus ateina tie tiksliniai skaitytojai, kurie žino ko ieško ir žino savo galimybes. O ko reikia kitiems? Visu pirma, suprasti, kad yra tokių receptų, kurie reikalauja ne tep lep, o tam tikrų pradinių ir pamatinių žinių juos gaminant, kad parduotuvėj nenusipirksi TOKIO PAČIO, nes jo ten tikrai nėra. Ir galiausiai linkiu siekti įgyti kažkokių pamatinių žinių maisto gamyboje, nes patikėkit, gamtos dėsniai byloja, kad tiek laiko kiek jūs gyvensit, tiek pat laiko teks ir kažką valgyti. 

Keksiukai ,,Varliukai''

Šie keksiukai buvo ir šiuo metu vis dar tebėra skirti paminėti šventę gamtininkų rate. O jų simbolis pasirodo yra varlė. Taigi ieškojau visose parduotuvėse guminukų ar saldainių, kurie būtų varlės formos. Deja, iš parduotuvėse siūlomo asortimento lengviau būtų buvę suruošti keksiukus kiaulių, pandų ar dantų protezų dienai. Todėl neliko nieko kito kaip tik pirkti marcipaninę masę. Ir ne gana to, niekas juk nepatikės, kad varlės būna kreminės spalvos. Taigi teko įmaišyti šiek tiek maistinių dažų (čia mano principo Nr. kažkelintas - nespalvinti nieko nesąmoningom spalvom, pažeidimas), bet ką padarysi, žaliuojančios varlės šį kartą buvo svarbiau. O dar ta mėlyna kūdra... Tačiau vėliau Dievas mane nubaudė ir aš visą tą likusį dažų buteliuką išpyliau ant  stalo, grindų, sienos... Taigi sąskaitos kaip ir suvestos. 

Na, o keksiukai kepti morkiniai. Labai jau visiems jiems patiko kažkada mano keptas morkų tortas.