Šimtalapis

Šiam kepiniui pagaminti nusprendžiau, kad manęs vienos bus per mažai, todėl į pagalbą pasikviečiau pusseserę ir kepėm du šimtalapius, ji sau, aš sau. Viso užtrukom apie 4 h. su picos kepimo pertraukėle. Abi pripažinom, kad čia labiausiai mus nuvarginęs kepinys, nežinia dėl ko, galbūt, kad namie buvo labai karšta, o minkymo ir kočiojimo buvo per akis. Bet sakėm, jeigu bus labai skanus (dar neprapjauti laukia Velykų), tai nesigąsdinsim ir kepsim dar kartą, nes pagal tai kaip atrodė, kvepėjo, ir buvo skanus vienas netyčiom nulūžęs gabaliukas išiminėjant iš formos, mums labai patiko. Iki šiol buvau ragavus tik vieno skanaus šimtalapio, nežinau, koks jis privalo būti pagal jus, bet tas skanusis man įsiminė dėl drėgnumo, sunkumo, karamelizuoto viršaus ir medaus kvapo. Tokį stengiaus pagaminti ir aš. 

Todėl nuo savęs pridėjau kelis elementus. Visu pirma, pakepus apie 20 min. pradėjau kas 5-10 min. vis laistyti šimtalapio viršų  išbėgusiu sviestu, tokiu būdu karamelizavosi ir tapo drėgnas visas šimtalapio viršus. Ne gana to, likus kepti 5 min. ant viso paviršiaus tolygiai paskirsčiau nubrauktą šaukštą medaus. Todėl dabar mano šimtalapis visas blizga ir kvepia medumi.

Be to, patariu kepti silikoninėje ar kitoje apvalioje formoje nenuimamu dugnu, nes priešingu atveju tirpstantis sviestas ims bėgti per nesandarios formos dugną.

Iš esmės kiek ieškojau, receptas visur beveik toks pats, turbūt viskas priklauso nuo to, kiek žinot šio kepinio ruošimo paslapčių.

Reikės:

500 g miltų ( 405D)
25 g šviežių mielių
125 ml pieno
1 v.š. cukraus
2,5 arba 3 mažesnių kiaušinių
500 g sviesto
300 g cukraus
1 stiklinės aguonų (naudojau jau sumaltas su cukrumi)
pora saujų razinų

1 v. š. medaus

Paruošimas:

Mieles užpilti šaukštu cukraus ir šaukštu drungno pieno, viską išmaišyti. Kiaušinius išplakti su likusiu drungnu pienu ir supilti ant mielių. Tuomet berkite miltus, tačiau ne visus iš karto, aš tikrai nedapyliau bent 50 g. pradžioje tešla lips tiek prie stalo tiek prie rankų, tačiau siūlau miltais pasitepti rankas ir šiek tiek stalą, taip minkyti 30 min. Kuo ilgiau minkysite, tuo mažiau lipni tešla darysis, be to minkant turi girdėtis šioks toks pokšėjimas. Be to siūlau nesimuliuoti ir minkyti visas 30 min. Išminkius pasverti visą tešlos gabalą ir gautą svorį padalinti iš 5, tuomet tešlą padalinti į 5 lygias dalis. Tai, jog tešla bus padalinta į visiškai lygias dalis padės iškočioti identiškus stačiakampius. Visus 5 rutuliukus palikti šiek tiek pakilti, aš kildinau apie 25 min. 

Tuo metu sviestą ištirpinti ir atvėsinti, cukrų susipilti į patogų dubenį. 

Iškildinus tešlą prasideda kočiojimas. Tam aš jums patariu pasiruošti du stalviršio plotus, viename kočioti tešlą, kitame formuoti šimtalapį. Pasiimame pirmąjį tešlos rutuliuką ir pabarstę šiek tiek miltų stengiamės iškočioti kuo plonesnį stačiakampį. Jeigu prieš tai viską padarėte teisingai, panaudojus šiek tiek fizinės jėgos jums turėtų išsikočioti labai labai plonas stačiakampis. Jį perkeliame ant kito stalviršio, visą sutepame 1/5 sviesto ir apibarstome 1/5 cukraus.  Tuomet imame antrąjį rutuliuką vėl stengiamės iškočioti identišką stačiakampį prieš tai buvusiam ir dedame jį ant apibarstyto sviestu ir cukrumi stačiakampio. Jeigu neužtenka ilgio tempiame antrąjį stačiakampį į kraštus, stengdamiesi suvienodinti pirmojo ir antrojo tešlos lakšto formą. Tuomet ir antrąjį lakštą aptepame sviestu ir apibarstome cukrumi. Taip darome su visais 5 lakštais. Paskutinįjį taip pat aptepame sviestu ir apibarstome cukrumi, viename krašte voleliu dedame nuplikytas, permaltas ir pasaldintas aguonas (arba kaip aš nusiperkame jau permaltas ir pasaldintas), visą lakšto plotą apibarstome razinomis. Užlenkiame tešlos kraštą ant aguonų ir susukame vyniotinį. Jį dedame į kepimo formą, kuri per vidurį turi sieneles (tam, kad šimtalapis būtų kaip riestainis, su skyle per vidurį, jei tokios formos neturite galite formos viduryje pastatyti pvz. tuščią skardinę nuo kondensuoto pieno). 

Taigi šimtalapį kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, o po 20 min. imame karts nuo karto jo viršų laistyti išbėgusiu sviestu. Kad tai būtų įmanoma, jūsų forma turi būti bent 25 cm. skersmens, kitaip šimtalapis užims visą formos plotą ir negalėsite pasiekti dugne esančio sviesto. Likus kepti 5 min. ant šimtalapio viršaus tolygiai paskirstome medų. Viso reikia kepti apie 55-60 min.

Skanaus!

Šaltinis: čia  

Velykiniai kiškučiai

Ar ir Jūs kaip ir aš vis sukate galvą ką saldaus pagaminti Velykoms? Iš manęs per šventes visuomet kažkodėl tikisi, jog aš iškepsiu kažką skanaus, todėl kasmet vis galvoju ką pagaminti šiemet. Jeigu kažkuriais metais nusprendžiu, kad visiems saldumynai jau nusibodo ir nieko nepagaminu, susilaukiu priekaištu, kodėl gi nieko neiškepiau? Todėl per kitas šventes vėl galvoju ką iškepti. Ir taip nuolatos. Todėl šią savaitę vis ieškau saldžių idėjų. Viena iš jų šie kiškučiai. Kažkur užmačiau sviestinius meškiukus letenėlėse laikančius po migdolo riešutą, ir nusprendžiau, kad migdolas labai primena kiaušinį, o jeigu meškiuką pakeisti kiškučiu, gautųsi visai smagūs sausainiai. Problema tik viena. Kur gi rasti tą kiškučio formos pjoviklį su ištiestom rankom. O gi aišku, kad niekur, todėl susiradau formą internete, išsikirpau iš kartono ir pjausčiau pjausčiau...na ir vargas. Kadangi tai tik bandomasis kepimas, sugalvojau, kad per šią savaitę reik susirasti, kas gamina sausainių formeles. Tuo taip sakant ir užsiimsiu. Na, o kalbant apie sausainių tešlą, tai ji labai labai skani, primena vaikystės sviestinius sausainius, problema tik ta, kad ją nuolat reikia laikyti šaldytuve, kadangi kiek sušilusios jos neįmanoma suvaldyti. Todėl neturint formelės reikėtų susipjaustyti visą tešlą vieno sausainio dydžio gumuliukais ir nuolat po vieną kočioti, na o jeigu turite formelę, tuomet viskas turėtų vykti labai sklandžiai, nes tešla tikrai nespės sušilti.

Pati idėja man labai patiko, nieko nereikia daryti, tik rankose užlankstyti migdolo riešutą, tačiau atrodo tikrai įdomiai ir puikiai tinka saldžiai dovanėlei.

Reikės:

170 g. minkšto sviesto
200 g. cukraus
2 kiaušinių
2 a. š. vanilinio cukraus
315 g. miltų
1 a. š. kepimo miltelių

Paruošimas:

Minkštą sviestą išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki vienalytės masės, tuomet po vieną mušti kiaušinius, kiekvieną kartą gerai išplakant. Suberti miltus ir kepimo miltelius bei viską išminkyti rankomis. Pradžioje gali atrodyti, kad miltų per mažai, tačiau jeigu viskas sukimba į vieną tvirtą gumulą, vadinasi viskas gerai, sušalusi tešla taps paklusni. Taigi tešlą statome į šaldytuvą, aš siūlyčiau per nakt, tuomet tešla bus gerai įšalus ir bus lengviau dirbti, tačiau aš pati kočiojau pašaldžius 3 h. Taigi sušalus tešlai kočiojam norimo plonumo lakštą ir spaudžiam sausainius, ant kiškučio pilvo dedam migdolo riešutą ir jo rankomis jį apgaubiame. Nei užlenkiant, nei kepant rankytės nelūžta. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 5-6 min.

Skanaus!

Tešlos šaltinis: čia

Taip pat pridedu ir formą, pagal kurią sausainius pjausčiau aš, atspausdinta ji turėtų būti 10 cm. aukščio, plotis per rankas 6 cm, per kojas 7 cm.

Napoleonas

Pasaulis iki šiol nesutaria, ar tortui užtenka būti skaniam, ar jis taip pat privalo būti ir gražus. Jei kas nors paklaustų mano nuomonės, pasakyčiau jog yra tokių daiktų, kurie tiesiog privalo būti gražūs. Juk pvz. niekada nesirinktumėt negražios vestuvinės suknelės vien dėl to, jog ją patogu dėvėti. Manau panašiai yra ir su tortais.

Todėl prieš gamindama Napoleoną turėjau labai daug klausimų, pvz. kas šio torto receptuose tokio nedėkingo, kad daugelyje nuotraukų šis tortas būna visas kreivas. Ar kalti torto lakštai, ar skystas kremas? Jei esate skaitę bent kelis tortų įrašus šiame bloge, tai žinot, jog man nėra nieko baisiau negu kreivas torto šonas ir nelygūs kraštai. Tačiau mano nuostabai, pasirodo, jog šis tortas yra tiesiog idealus, tiek savo lakštais, tiek kremo konsistencija, bent jau šiame recepte. Todėl pateiksiu kelis patarimus, jeigu gaminsite pagal šį receptą, ir nenorit turėt jokių bėdų su kremu ir lakštais:

1. Kepant torto lakštus užtenka kelių gudrybių: iškočiojus apvalų lakštą jį privalu negailestingai subadyti šakute, kad šis kepdamas neišsipūstų, tuomet neturėsite bėdų formuojant tortą. Taip pat reikia stengtis, kad visi lakštai būtų vienodi, taip išvengsit bereikalingo šonų apipjaustymo stengdamiesi jį išlyginti.

2. Kremas. Visu pirma, man kilo klausimas, kaip atrodo valandą virtas saldintas kondensuotas pienas ir ar reikia jį iš viso virti. Atsakymas: reikia ir būtinai, valandą virtas kondensuotas pienas nėra tas pats kas Rududu. Ką duodą virimas? Kondensuotas pienas sukietėja kaip ir Rududu, tačiau neįgauna karamelės skonio ir spalvos. O kam reikalingas tirštas kondensuotas pienas? Kad neišskystų jūsų torto kremas. Todėl virimas yra privalomas.

 3. Jeigu kas nors sako - išplakite kambario temperatūros sviestą iki purumo, siūlau netikėti. Visu pirma, sviestas šiuo atveju, siekiant išgauti tirštą, viskam pavaldų kremą, turi būti šaltas. Kadangi reikia plakti 500 g. šalto sviesto vienu metu, tereikia įsitikinti, kad jūsų mikseris yra pakankamai galingas. Maniškis nėra iš brangiųjų, tačiau sviestą suplakė. Kas yra purumas šiuo atveju? Užtenka, kad plakamas sviestas taptų vientisa mase (tam reikia apie 1-2 min.).

4. Plikytas kremas. Manau daugelis pasimauna būtent šitoje vietoje, todėl kremas išskysta. Plikytą kremą reikia virti garų vonelėje kol jo tūris nuo virimo pradžios sumažėja per pus, o konsistencija tampa panaši į paprasto kondensuoto pieno, na bent jau perbraukus šluotele, bent sekundei lieka šioka tokia vagelė. Tai trunka apie 15-20 min. Be to, atvėsęs kremas tampa dar tirštesnis. 

5. Viskas, iš ko gaminsite kremą turi būti šalta. Tiek išvirtas kondensuotas pienas, tiek plikytas kremas. Jei neturit laiko laukti, siūlau daryti kaip aš: imam didelį dubenį, pripilam šalto vandens, sudedam kelias saujas ledukų, metam į dubenį išvirtą skardinę kondensuoto pieno, ten pat įmerkiam ir dubenį su plikytu kremu. Arba neturtint didelio dubens naudojam du. Taip tiek kondensuotas pienas tiek plikytas kremas visiškai atvės.
6. Išblyškę balti trupiniai, kuriais apibarstomas Napoleonas, man nėra labai gražūs, todėl aš labai smulkiai sutrupinus iškeptos tešlos atraižas jas dar kartą paskrudinu nuolat pavartant orkaitėje iki norimos spalvos, iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Kuo trupiniai smulkesni, tuo lengviau prilimpa prie torto šonų.

Skonis: Galiu atvirai pasakyti, aš nesu niekada valgius skanesnio torto. Po pirmo kąsnio prasidėjęs mm tęsėsi visą torto valgymo laikotarpį. Jeigu posakis, jog kelias į vyro širdį eina per skrandį, tai šiuo atveju tai turėtų būti prilyginta buldozeriui. Ar šis Napoleonas yra minkštas? Ne, jis kietas, nes juk ir pats Napoleonas buvo kietas vyras, todėl ir Napoleono tortas negali būti minkštas.
Mano patarimas, nežiūrėkit atsainiai į uogienės sluoksnį, jis čia sudaro svarbų akcentą. Aš vis neatsidžiaugiu savo bruknių su apelsinais uogiene, ji čia tiesiog idealiai tiko.

Receptas:

Man iš šios normos išėjo du 18 cm skersmens tortai.

Reikės:

Lakštams:
800 g. miltų
500 g. sviesto
1 kiaušinis
200 g. + 1 v.š. grietinės
1 v.š. šalto vandens

Pertepimui:

6 kiaušinių tryniai
1 st. cukraus
2 v. š. miltų (su nedideliu kaupu)
1/2 l. pieno
500 g. sviesto
1/2 indelio kondensuoto pieno
2 a.š. vanilinio cukraus
rūgščios uogienės

Paruošimas:

Į miltus  kubeliais supjaustyti šaltą sviestą. Tuomet sviestą pirštų pagalbą įtrinti į miltus, stengiantis tai padaryti greitai (tuomet tešla bus traški), vos maždaug miltai tapo panašūs į šlapią smėlį, sumaišyti tarpusavy kiaušinį, grietinę ir vandenį ir viską supilti į miltų masę. Greitai išminkyti tešlą ir kai tik viskas sukibs į vieną tešlos gniužulą dėti paruoštą tešlą nakčiai į šaldytuvą.
Kitą dieną traukti tešlą, pabarstyti ant stalviršio šiek tiek miltų ir priklausomai nuo to, kokio skersmens torto norite, kočioti tešlą, ją apipjaustant pagal norimą formą. Lakštai turi būti ploni. Be to kepant jie susitrauks maždaug 1 cm. Paruošti kepti lakštai sudedami ant kepimo popieriumi išklotos formos ir subadomi, kad neišsipūstų. Geriausia naudoti dvi plokščias kepimo formas ir jas paeiliui dėti į orkaitę, taip kepimo procesas nenutrūks. Orkaitė turi būti įkaitinta iki 200 laipsnių. Vos lakštas paruduoja jį iš karto traukite. Taip iškepkite visą tešlą, iškepdami šiek tiek bet kaip iškočiotos tešlos specialiai  trupiniams, tortui papuošti. Lakštai prieš formuojant tortą privalo būti visiškai atvėsinti.
Kremui visu pirma, tą pačią dieną kai gaminame tešlą, 1 h. paverdame skardinę saldinto kondensuoto pieno nuo jos nulupę etiketę. Išvirus atvėsinama visiškai.
Plikytam kremui išplakame iki baltumo kiaušinių trynius, cukrų ir vanilinį cukrų. Tuo metu užkaitiname pieną iki virimo. Į kiaušinių plakinį įplakame miltus ir nuolat plakdami mikseriu, plona srovele supilam verdantį pieną. Statome dubenį su plakiniu į garų vonelę, imame šluotelę ir nuolat maišome kremą apie 15-20 min. kol pradinis tūris sumažėja beveik per pus, o masė sutirštėja. Išvirtas kremas visiškai atvėsinamas.
Imame šaltą sviestą, supjaustome kubeliais, sudedame į dubenį ir išplakame iki vientisos masės (1-2 min). Sudedame pusę indelio kondensuoto pieno ir dar kartą viską išplakame iki vientisos masės. Tuomet per tris kartus įplakame plikytą kremą. Visa masė turi būti puri ir vienalytė. Jei tokia nėra, paplakite dar kelias min.

Surinkimas:

Dedame pirmąjį torto lakštą, tepame dalį kremo, dedame antrąjį torto lakštą, šį aptepame uogiene, ir taip sluoksniuojame kol baigsis lakštai. Priklausomai kaip norite, galite daryti tortą su dviem sluoksniais uogienės pertepimo arba su vienu. Sudėjus tortą palyginame su rankom torto lakštus, kol jie dar ,,vaikšto''. Likusiu kremu išlyginame torto šonus ir statome į šaldytuvą subręsti, rekomenduočiau parai. Tuomet jau sustingusį tortą galite papuošti trupiniais, kuriuos iškepėte specialiai tam reikalui.

Skanaus!

Šaltinis: čia