Tortas ,,Varlytės"

Po ilgo tinginiavimo laikotarpio, praleidus tokią sukaktį kaip blogo 3 metų gimtadienis ir vėl pasirodau su tortu. Iš tikrųjų tai šis tortas visai ne tokio stiliaus koks man priimtinas, bet ką padarysi, vaikai taip pat švenčia gimtadienius ir už visą ką labiau vertina objektyvioje tikrovėje sutinkamus linksmuosius vaizdinius (varlytės, gėlytės ir kitokios -ytės). Todėl šį kartą turim ką turim. Viršui aplieti naudojau citrinos sultis, maistinius dažus ir cukraus pudrą, varlytes gaminau iš marcipano. Vis dar laikausi principo apdengimo masėms nee! Tortas - morkų tortas. 

O štai čia tas pats morkų tortas tik jau rožinis. Sukaktuvininkė pamačius jos broliui skirtą varlių tortą nepasimetė ir pasakė, kad jos tortas bus rožinis. Taigi teko gaminti būtent tokį. Naudotos priemonės lygiai tokios pačios, kad niekas nebūtų nuskriaustas. :)

Šimtalapis

Šiam kepiniui pagaminti nusprendžiau, kad manęs vienos bus per mažai, todėl į pagalbą pasikviečiau pusseserę ir kepėm du šimtalapius, ji sau, aš sau. Viso užtrukom apie 4 h. su picos kepimo pertraukėle. Abi pripažinom, kad čia labiausiai mus nuvarginęs kepinys, nežinia dėl ko, galbūt, kad namie buvo labai karšta, o minkymo ir kočiojimo buvo per akis. Bet sakėm, jeigu bus labai skanus (dar neprapjauti laukia Velykų), tai nesigąsdinsim ir kepsim dar kartą, nes pagal tai kaip atrodė, kvepėjo, ir buvo skanus vienas netyčiom nulūžęs gabaliukas išiminėjant iš formos, mums labai patiko. Iki šiol buvau ragavus tik vieno skanaus šimtalapio, nežinau, koks jis privalo būti pagal jus, bet tas skanusis man įsiminė dėl drėgnumo, sunkumo, karamelizuoto viršaus ir medaus kvapo. Tokį stengiaus pagaminti ir aš. 

Todėl nuo savęs pridėjau kelis elementus. Visu pirma, pakepus apie 20 min. pradėjau kas 5-10 min. vis laistyti šimtalapio viršų  išbėgusiu sviestu, tokiu būdu karamelizavosi ir tapo drėgnas visas šimtalapio viršus. Ne gana to, likus kepti 5 min. ant viso paviršiaus tolygiai paskirsčiau nubrauktą šaukštą medaus. Todėl dabar mano šimtalapis visas blizga ir kvepia medumi.

Be to, patariu kepti silikoninėje ar kitoje apvalioje formoje nenuimamu dugnu, nes priešingu atveju tirpstantis sviestas ims bėgti per nesandarios formos dugną.

Iš esmės kiek ieškojau, receptas visur beveik toks pats, turbūt viskas priklauso nuo to, kiek žinot šio kepinio ruošimo paslapčių.

Reikės:

500 g miltų ( 405D)
25 g šviežių mielių
125 ml pieno
1 v.š. cukraus
2,5 arba 3 mažesnių kiaušinių
500 g sviesto
300 g cukraus
1 stiklinės aguonų (naudojau jau sumaltas su cukrumi)
pora saujų razinų

1 v. š. medaus

Paruošimas:

Mieles užpilti šaukštu cukraus ir šaukštu drungno pieno, viską išmaišyti. Kiaušinius išplakti su likusiu drungnu pienu ir supilti ant mielių. Tuomet berkite miltus, tačiau ne visus iš karto, aš tikrai nedapyliau bent 50 g. pradžioje tešla lips tiek prie stalo tiek prie rankų, tačiau siūlau miltais pasitepti rankas ir šiek tiek stalą, taip minkyti 30 min. Kuo ilgiau minkysite, tuo mažiau lipni tešla darysis, be to minkant turi girdėtis šioks toks pokšėjimas. Be to siūlau nesimuliuoti ir minkyti visas 30 min. Išminkius pasverti visą tešlos gabalą ir gautą svorį padalinti iš 5, tuomet tešlą padalinti į 5 lygias dalis. Tai, jog tešla bus padalinta į visiškai lygias dalis padės iškočioti identiškus stačiakampius. Visus 5 rutuliukus palikti šiek tiek pakilti, aš kildinau apie 25 min. 

Tuo metu sviestą ištirpinti ir atvėsinti, cukrų susipilti į patogų dubenį. 

Iškildinus tešlą prasideda kočiojimas. Tam aš jums patariu pasiruošti du stalviršio plotus, viename kočioti tešlą, kitame formuoti šimtalapį. Pasiimame pirmąjį tešlos rutuliuką ir pabarstę šiek tiek miltų stengiamės iškočioti kuo plonesnį stačiakampį. Jeigu prieš tai viską padarėte teisingai, panaudojus šiek tiek fizinės jėgos jums turėtų išsikočioti labai labai plonas stačiakampis. Jį perkeliame ant kito stalviršio, visą sutepame 1/5 sviesto ir apibarstome 1/5 cukraus.  Tuomet imame antrąjį rutuliuką vėl stengiamės iškočioti identišką stačiakampį prieš tai buvusiam ir dedame jį ant apibarstyto sviestu ir cukrumi stačiakampio. Jeigu neužtenka ilgio tempiame antrąjį stačiakampį į kraštus, stengdamiesi suvienodinti pirmojo ir antrojo tešlos lakšto formą. Tuomet ir antrąjį lakštą aptepame sviestu ir apibarstome cukrumi. Taip darome su visais 5 lakštais. Paskutinįjį taip pat aptepame sviestu ir apibarstome cukrumi, viename krašte voleliu dedame nuplikytas, permaltas ir pasaldintas aguonas (arba kaip aš nusiperkame jau permaltas ir pasaldintas), visą lakšto plotą apibarstome razinomis. Užlenkiame tešlos kraštą ant aguonų ir susukame vyniotinį. Jį dedame į kepimo formą, kuri per vidurį turi sieneles (tam, kad šimtalapis būtų kaip riestainis, su skyle per vidurį, jei tokios formos neturite galite formos viduryje pastatyti pvz. tuščią skardinę nuo kondensuoto pieno). 

Taigi šimtalapį kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, o po 20 min. imame karts nuo karto jo viršų laistyti išbėgusiu sviestu. Kad tai būtų įmanoma, jūsų forma turi būti bent 25 cm. skersmens, kitaip šimtalapis užims visą formos plotą ir negalėsite pasiekti dugne esančio sviesto. Likus kepti 5 min. ant šimtalapio viršaus tolygiai paskirstome medų. Viso reikia kepti apie 55-60 min.

Skanaus!

Šaltinis: čia  

Velykiniai kiškučiai

Ar ir Jūs kaip ir aš vis sukate galvą ką saldaus pagaminti Velykoms? Iš manęs per šventes visuomet kažkodėl tikisi, jog aš iškepsiu kažką skanaus, todėl kasmet vis galvoju ką pagaminti šiemet. Jeigu kažkuriais metais nusprendžiu, kad visiems saldumynai jau nusibodo ir nieko nepagaminu, susilaukiu priekaištu, kodėl gi nieko neiškepiau? Todėl per kitas šventes vėl galvoju ką iškepti. Ir taip nuolatos. Todėl šią savaitę vis ieškau saldžių idėjų. Viena iš jų šie kiškučiai. Kažkur užmačiau sviestinius meškiukus letenėlėse laikančius po migdolo riešutą, ir nusprendžiau, kad migdolas labai primena kiaušinį, o jeigu meškiuką pakeisti kiškučiu, gautųsi visai smagūs sausainiai. Problema tik viena. Kur gi rasti tą kiškučio formos pjoviklį su ištiestom rankom. O gi aišku, kad niekur, todėl susiradau formą internete, išsikirpau iš kartono ir pjausčiau pjausčiau...na ir vargas. Kadangi tai tik bandomasis kepimas, sugalvojau, kad per šią savaitę reik susirasti, kas gamina sausainių formeles. Tuo taip sakant ir užsiimsiu. Na, o kalbant apie sausainių tešlą, tai ji labai labai skani, primena vaikystės sviestinius sausainius, problema tik ta, kad ją nuolat reikia laikyti šaldytuve, kadangi kiek sušilusios jos neįmanoma suvaldyti. Todėl neturint formelės reikėtų susipjaustyti visą tešlą vieno sausainio dydžio gumuliukais ir nuolat po vieną kočioti, na o jeigu turite formelę, tuomet viskas turėtų vykti labai sklandžiai, nes tešla tikrai nespės sušilti.

Pati idėja man labai patiko, nieko nereikia daryti, tik rankose užlankstyti migdolo riešutą, tačiau atrodo tikrai įdomiai ir puikiai tinka saldžiai dovanėlei.

Reikės:

170 g. minkšto sviesto
200 g. cukraus
2 kiaušinių
2 a. š. vanilinio cukraus
315 g. miltų
1 a. š. kepimo miltelių

Paruošimas:

Minkštą sviestą išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki vienalytės masės, tuomet po vieną mušti kiaušinius, kiekvieną kartą gerai išplakant. Suberti miltus ir kepimo miltelius bei viską išminkyti rankomis. Pradžioje gali atrodyti, kad miltų per mažai, tačiau jeigu viskas sukimba į vieną tvirtą gumulą, vadinasi viskas gerai, sušalusi tešla taps paklusni. Taigi tešlą statome į šaldytuvą, aš siūlyčiau per nakt, tuomet tešla bus gerai įšalus ir bus lengviau dirbti, tačiau aš pati kočiojau pašaldžius 3 h. Taigi sušalus tešlai kočiojam norimo plonumo lakštą ir spaudžiam sausainius, ant kiškučio pilvo dedam migdolo riešutą ir jo rankomis jį apgaubiame. Nei užlenkiant, nei kepant rankytės nelūžta. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 5-6 min.

Skanaus!

Tešlos šaltinis: čia

Taip pat pridedu ir formą, pagal kurią sausainius pjausčiau aš, atspausdinta ji turėtų būti 10 cm. aukščio, plotis per rankas 6 cm, per kojas 7 cm.