Aš nuo pat vaikystės buvau linkus į visokias menines apraiškas. Mėgdavau su dažais išpiešti visą namie esamą popierių, pradžioje su guašu, paaugus su akrilu ir ne ant popieriaus. Mėgau ne tik dažus. Iš esmės tiko viskas kas piešiasi, lipdosi, klijuojasi. Bet iš kitos pusės man toli iki meniškos sielos. Aš ne jautrios sielos, nemėgstu visokiu žalių raudonų drabužių ir pėdkelnių ir ilgų megztų šalikų. Aš išvis nemėgstu šalikų. Vaikystėj kai žaisdavau smėlyne mano tortai neapsiribodavo išvertimu iš kibirėlio. Aš jį išversdavau iš geltono smėlio, eidavau ieškoti juodžemio ir juo papuošdavau tortą. Arba sluoksniuodavau juodžemį su šviesiu smėliu, o vėliau puošdavau. Galiausiai supratau, kad yra kai kas, kas apjungia visus mano pomėgius - tai maisto ruošimas. Ir ne bet kokio, o saldumynų, labiausiai tortų. Čia yra ir lipdymo ,ir spalvų maišymo ir net gi tenka į rankas paimti teptuką. Ne retai man vis dar ,,užeina'' noras suderinti visus įgūdžius viename, ir tuomet joks tortas nėra tam tinkamesnis nei šis. Čia taip sakant toks tortas su kuriuo aš eičiau į mūšį. Jis tvirtas, leidžiantis pasireikšti fantazijai, ir svarbiausia tai vienas skaniausių tortų.
Šį kartą tortas laisvos improvizacijos tema:
Nu tu tikra šokolado maniakė:D tavo tinklaraštis turėtų vadintis Šokolado lydimai:))) tortas beprotiškai gražus, o kiek čia šokolado sunaudota, tai net neklausiu ....
AtsakytiPanaikintiAčiū :D Manjakė tikrai, bet ne valgyt, o gamint, negalėčiau atsilaužti gabalėlio juodojo šokolado ir valgyti, man jis labiau patinka kitais pavidalais :) O šokolado tokiems tortams tenka tikrai nemažai sunaudoti. Gerai, kad beveik galiu nebeskaičiuoti kiek jo sunaudoju, nes mama iš Belgijos parveža puskilograminėm plytom ;))
PanaikintiMan irgi patiko!
AtsakytiPanaikintiAčiū Vilma! :)
Panaikinti