Tinginių Napoleonas

Man atrodo greitu metu žada plisti sunkiai išgydomas virusas, kuriuo panašu užsikrėčiau ir aš. Tai šis Napoleono receptas, kurio nepagaminti tiesiog neįmanoma. Dėl dviejų labai paprastų priežasčių tai laiko sąnaudų ir skonio santykio. Jis tiesiog neapsakomai skanus. Aš gaminau su rūgščios bruknių ir apelsinų uogienės pertepimu ir tas skonis tapo visiškai nepakartojamas. Todėl dar kepsiu ir kepsiu ir tikrai ne kartą. 

Taip pat man labai patiko ir išvaizda, tiems kartams kai apvalūs tortai ims nusibosti, toks vyniotinio formos Napoleonas bus puiki išeitis.

Kalbant dėl tikrojo Napoleono su pieno, miltų ir sviesto kremu. Tas kremas mane gąsdina, nes dar nesu sutikusi tokio plikyto kremo, kuris man būtų buvęs skanus, todėl aš jį kepti labai vengiu. Ne gana to prisiskaičiau, jog toks plikytas kremas primena manų košę, o manų košių aš nemėgstu, ypač tortuose. Todėl, nors sakoma, kad kremas su kondensuotu pienu nėra tradicinis, jau geriau skanu, negu tradiciška.

Reikės:

500 g. sluoksniuotos tešlos
200 g. sviesto
skardinės kondensuoto pieno
rūgščios uogienės


Paruošimas:

Trapios tešlos juostas supjaustyti 1 cm pločio juostelėmis išilgai, sudėlioti ant kepimo popieriaus ir kepti kol paruduos iki 185 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Kai iškeps visiškai atvėsinti.
Kremui kambario temperatūros (bet nebūtinai) sviestą išplakti iki purumo ir per kelis kartus nuolat plakant supilti kondensuotą pieną, gerai išplakti iki vientisos, purios masės.
Ant maistinės plėvelės tepti šaukštą kremo toje vietoje kur bus jūsų vyniotinio pagrindas. Tuomet toje vietoje dėti apie 5 juosteles, bei dar 3 juosteles perpjauti per pusę ir ,,dadurti'' jas iš galo, t.y. prailginti vyniotini dėliojant 5 pilno ilgio juosteles ir 5 perpjautas per pusę. Ant išdėliotų juostelių tepti dalį kremo stengiantis, kad jo pakliūtų ir į tarpus. Taip dėlioti visas juosteles. Priešpaskutinį sluoksnį vietoj kremo aptepti uogiene, tuomet sudėlioti juosteles ant viršaus ir užbaigti vyniotinį aptepant jį likusiu kremu. Šitaip dėliojant jums turi gautis 4 sluoksnių vyniotinis, o likusias juosteles atidėkite trupiniams tortui papuošti. Visą vyniotinį iš karto apsukite maistine plėvele. Šiuo momentu galite palyginti jo formą, suapvalinti ar kitaip kaip jums patinka. Tuomet vyniotinį dėkite į šaldytuvą bent parai. Prieš patiekiant apvoliokite jį trupiniais.

Nors beveik niekada nededu pjūvių, šį kartą, kad susidarytumėte įspūdį, kaip viską reikia sudėlioti, pjūvį įdedu.

Skanaus!

Šaltinis: čia

Tortas ,,Raffaello''

Na ką gi, vis gi tortas. Apie tortus visada turiu šiokių tokių pastebėjimų. Šį kartą apie baltus tortus. Na žinot vanilinis biskvitas su baltu kremu. Ar jie jum nėra visi kažkokie vienodi? Nes kiek aš jų bekepu, atrodo skiriasi tik pavadinimas. Visu pirma baltuose biskvituose man visada jaučiasi tas kiaušinio prieskonis, kuris pasinaikina tik jį sulaisčius tikrai ryškiu sirupu. Bet kiek gi tų baltų tortų su ryškiu sirupu, nebent Tiramisu. Tą ataskonį taip pat panaikina vaisinis sluoksnis, ryškaus skonio uogos ar vaisiai užgožia biskvitą ir viskas būna gerai. Bet būna ir tokių tortų kur niekas nieko neužgožia. Tarkim šis. Raffaello bloguose buvo išgirtas dar tais laikais, kai nebuvo manojo blogo, bet aš vis delsiau delsiau...dėl tos pačios priežasties - nes paprasti balti tortai ne man. Bet pagalvojau, kad Raffaello juk mėgstu. O štai kokoso pakęst negaliu, todėl žinojau, kad jo kreme tikrai nebus. Vis gi nusprendžiau, kad reikia išmėginti, ir ką galiu pasakyti. Visiems, kam patinka lengvi tortukai šis taip pat patiks. O kam patinka sunkūs šokoladu persisunkę tortai, tam šis tortas bus paprastas eilinis baltas tortas. Kaip man. Man atrodo baltų tortų dar šitam bloge ilgai nebus. Ne todėl, kad jie neskanūs, o todėl, kad jie nuobodžiai vienodi. Na, o jei žinote tokį, kuris būdamas baltas gali nustelbti net šokoladinį tortą, prašau pasidalinkite receptu!

P.s. ir papuošimas šį kartą kaip iš baudžiavos laikų. Tiesiog šiandiena mano fantazija buvo kažkur pradingus, ji dažnai pradingsta, kai prieš akis pamato baltą tortą. 

Reikės (23 cm apvali forma): 

Biskvitui:

5 didelių kiaušinių

200 g. cukraus

1 a. š. vanilinio cukraus

65 g. aliejaus

230 g. miltų

12 g. kepimo miltelių

Kremui:

Skardinės saldinto kondensuoto pieno

200 g. minkšto sviesto

450 g. plakamosios grietinėlės

50 g. kokosų drožlių

Sulaistymui:

1 citrinos sulčių

200 ml vandens

2 a. š. cukraus

Paruošimas:

Biskvitui kiaušinius su cukrum ir vaniliniu cukrum plakti kol masė padvigubės (apie 7 min), tuomet plona srovele toliau plakant supilti aliejų. Miltus ir kepimo miltelius persijoti ir per du kartus su mentele įmaišyti į kiaušinių masę. Tešlą sukrėsti į formą ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol iškeps. Tikrini pagaliuku.

Apie kremą aš turiu savo nuomonę. Visur visuomet rašo kambario temperatūros sviestą suplaksti su (kažkuo) iš esmės, man šita teorija tinka tik tuomet, kai į sviestą įplakamas kiaušinių kremas. Visais kitais atvejais, aš imu sviestą iš šaldytuvo ir jį paplakus įplaku kondensuotą pieną. Todėl, kad kremas tuomet būna ne toks ištižęs koks būtų jeigu viskas būtų kambario temperatūros. Na žodžiu į kokį tik norit šaltą ar kambario temperatūros sviestą, jį išplakus po truputi įplakam kondensuotą pieną. Tuomet kitame dubenyje suplakam grietinėlę ir ją įmaišom į sviestinę masę. 

Sulaistymui sumaišom visus produktus tarpusavyje.

Surinkimas:

Biskvitą pjaunam į 4 dalis, imame pirmąjį lakštą, sulaistome sirupu, dedame 1/4 kremo, ant viršaus dedame antrąjį biskvitą ir darome tą patį ką su pirmuoju. Taigi sudėjus visus biskvitus gražiai aptepame torto šonus ir viršų bei viską išlyginame. Palaikome tortą šaldytuve, kad šiek tiek sutvirtėtų.

Skanaus!

Šaltinis: čia

Juostelės su džemu

Taigi apleistieji mano blogo skaitytojai, kurie panašu paskutiniu metu čia ateina vedami bruknių manijos. Aš ir vėl čia. Ir vėl su saldžiu receptu. Nors ir ne tortas, bet vis šis tas saldaus. Iš tiesų visi blogai vasarą ,,numeta'' tempą ir atostogauja taigi aš darau tą patį beveik ramia sąžine. Beveik.

Aš ir pati jau visai pasiilgau tų tortų, bet tiesą pasakius, kol kas neradau jokio įdomaus recepto, todėl kol kas jų ir nekepu. Bet kai rasiu, būtinai pagaminsiu. Yra viena kita mintis, bet nežinau, kada ji bus realizuota.

Taigi, o juostelės tai be abejonės skanios, nes kitokios jos ir būti negali. Tikiu, kad tie kas aplanko mano blogą ir turėjo bruknių tikrai išmėgino mano bruknių su apelsinais receptą. O jeigu išmėginot, tai siūlau kaip tas atsargas dabar naikinti. Taigi gaminau šias juosteles su savo bruknių uogiene ir turiu pasakyti, kad ta uogienė čia nerealiai tinka. Taip kad nesnauskit. 

Reikės:

430 g. miltų

245 g. sviesto

155 g. cukraus

1 didelis kiaušinis

1/2 a. š. kepimo miltelių

žiubsnelis druskos

40 g. vandens

200 g. rūgščios uogienės

50 g. riešutų (labiausiai matyt tinka žemės)

Paruošimas:

Miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską sumaišyti dubenyje kuriame minkysite tešlą. Tuomet kiaušinį suplakti ir 40 g. plakinio supilti į 40 g. vandens. Likusį kiaušinį atidėti aptepiui. Į miltus sutarkuoti labai šaltą sviestą ir įtrinti pirštais visą sviestą į miltus, kol gausis drėgni trupiniai. Tuomet supilti vandens ir kiaušinio mišinį bei išminkyti tešlą. Išminkius tešlą aš padėjau ją šiek tiek pašalti šaldytuve tol, kol skaldžiau riešutus.

Taigi riešutus paskrudinkite, nuimkite odeles ir sugrūskite. 

Tešlą iškočiokite ant miltuoto paviršiaus ir pjaukite pailgas  vienodo dydžio juosteles. Man viso gavosi 40 juostelių, taigi 20 sausainių. Pusę juostelių sudėkite ant kepimo popierium išklotos skardos, ant jų tepkite apie 1,5 a. š. uogienės ir ant viršaus uždėkite kitą juostelę. Tuomet viršų aptepkite kiaušinio plakiniu ir apibarstykite riešutais. Kepkite kol paruduos iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. 

Skanaus!

Šaltinis: čia

Bruknių uogienė su apelsinais ir prieskoniais

Užpernai jau gaminau bruknių uogienę su apelsinais, tačiau šį kartą nusprendžiau įdėti šiokių tokių prieskonių, taigi be gvazdikėlių įdėjau žvaigždinį anyžių ir kadagio uogų. Rezultatas nepakartojamas, uogienė tinka ne tik prie paukštienos, tačiau nuostabiai dera prie sūrių, kadangi tas prieskonių aromatas tiesiog užburiantis. Nejuokauju, po šios uogienės daugiau nebevirsit bruknių su kriaušėm. 

Reikės:

1,5 kg. bruknių

2 apelsinai

1 kg. 300 g. cukraus

4 kadagio uogos

1 žvaigždinis anyžius

5 gvazdikėliai

Paruošimas:

Uogas išplauti ir užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti apie 5 min. kitaip uogienė bus karti. Vandenį nupilti. Uogas dėti į puodą, kuriame virsite, dėti cukrų. Nuo vieno apelsino nutarkuokite žievelę. Iš abiejų išspauskite sultis ir supilkite į puodą su bruknėm. Uogienę užvirinkite. Kai užvirs sudėkite apelsino žievelę ir prieskonius, pavirkite kol uogos sukris, apie 20 min. Tuomet supilstykite į sterilizuotus stiklainiukus ir gerai užsukite. 

P.s. visų šių prieskonių galite nusipirkti vienoje pakuotėje kaip prieskonius karštam vynui.

Skanaus!

Maisto mados

Mane stebina, kaip paskutiniu metu maisto gaminimas tampa kažkokia mada, kaip kokių platėjančių ar siaurėjančių kelnių virusas apėmęs visus aplinkui. Tarkim prieš gerus 5 ar 6 metus nebuvo tokios mados kaip maisto blogai, arba tarkim kiekvienam žurnale sutinkamas kažkokių pseudo lietuviškų žvaigždžių receptas su prierašu - prieš kelis metus virtuvę naudojau tik kavai ar arbatai išsivirti. O dabar štai per porą metų taip sakant už visą gyvenimą prisigaminau ir turiu jums ką parodyti. Šitoks maisto kulto propagavimas gal ir nėra į blogą, vis gi žmonės pramoksta ne tik pusfabrikačius gamintis, tačiau iš kitos pusės viešoji erdvė prisipildo kažkokių šiukšlių kratinio, kai savo receptus ima siūlyt visi, kas tik netingi, nes dabar šitaip juk madinga. Dabar štai Lietuvoje žada atsirast kažkokia kulinarinio žanro laida, maždaug kaip pas Gordoną Ramzį ieškos geriausio virėjo. Bet ar jūs matėt kaip tas beprotis rėkia ant žmonių? Iš vienos pusės žinoma tai reitingai, iš kitos pusės, o kur primityviausias žmoniškumas, kaip galima rėkti ant žmogaus? Visiška nesąmonė neišžiūrėjau ir 5 min. Nujaučiu kažkas panašaus bus Lietuvoje tik kaip visada kelis kartus baisiau. Na, o baisiausia matyt, kad maistą pas mus ima vertinti atrodo bet kas, kas tik turi burną. Tas pats pasakytina ir apie tuos susibūrimus, kuriuose gamina maisto blogeriai, vadinamajai komisijai. Tik ar ne baisu taip nusivertinti, kai pats maisto blogeris apie maistą išmano daugiau, nei ta komisija, kuriai jis gamina. Taigi mada sumaišo tarpusavyje tuos, kam maisto gaminimas tikrai įdomi veikla, ir tuos kas tuo užsiima vien dėl to, kad tas juk madinga. Gerai bent tai, jog pasižiūrėjęs į receptą ir maisto pateikimą dar gali atskirti, ar maistas tau mada, ar gyvenimo būdas, kuris nepriklauso nuo jokių mados vėjų.