Veganiškas ,,šokoladas'' (Fudge)

Net nežinau, kaip apibūdinti šitą desertą. Jis ką tik sumaišytas savo struktūra iš tiesų primena šokoladą, ir netgi skoniu. Bet iš tikrųjų jo skonis (manau dėl kokosų aliejaus) lyg kokios šokoladinės snaigės tirpstančios ant liežuvio galo. Nors jis sustingsta per 1 h, o ir kambario temperatūroj išlaiko savo formą. Žodžiu seniai ką valgiau tokio skaniai ,,šokoladinio''. Ir garantuoju paragavę, patys nebeatspėsite kokia jo sudėtis, nes nei kokosų aliejaus nei klevų sirupo skonio net nesijaučia. Patikėkit žinau, nes negaliu pakęst kokoso. Yra tik vienas bet. Šiam ,,šokoladui'' būtina naudoti labai geros kokybės kakavą, vaizdžiai pademonstruosiu kaip tai turėtų atrodyti:

Pamačius tokią kakavą kaip po kaire reikėtų bėgti kur nors kuo toliau. Tuo tarpu jeigu turite tokios kaip po dešine, siūlau būtinai išmėginti šį skanėstą. 

Reikės:

0/5 puodelio kakavos miltelių

0/5 puodelio kokosų aliejaus

0/5 puodelio klevų sirupo

saujos mėgstamų riešutų

Paruošimas:

Kokosų aliejų kartu su stiklainiuku įstatykite į karšto vandens vonelę ir palaukite kol šis suskystės. Inde sumaišykite kakavą, klevų sirupą ir skystą kokosų aliejų. Viską mentele išmaišykite iki vientisos masės. Keptuvėje paskrudinkite smulkintus riešutus ir suberkite į ,,šokolado'' masę ir dar kartą viską išmaišykite. Imkite silikoninę formą ir sukrėskite visą masę į ją, gražiai išlyginkite ir uždengę padėkite stingi į šaldytuvą ~1h. Nuo silikoninės formos ,,šokoladas'' atšoka tiesiog nepriekaištingai. Jeigu tokios neturite, galite į turimą indą įkloti maistinę plėvelę ir viską daryti taip kaip nurodyta aukščiau. 

Skanaus!

Šaltinis: čia

Keksiukai ,,Besmegeniai'' II dalis

Praėjusiais metais gaminau keksiukus besmegenius, o šiemet į darželį reikėjo vėl kažko atseit žiemiško ir šventiško, o kadangi šitie keksiukai labai visiems patiko, tai reikėjo ir kad būtų tie patys keksiukai. Kažką naujo buvo sunku sugalvot, todėl nusprendžiau gamint praėjusių metų besmegenių pusbrolius. Tiesa, ar tos goji uogos išvis dar kam nors tinka be besmegenio nosių? Nes aš iki šiol tik tokį jų panaudojimo būdą ir atradau.  Be to galvojau, niekad niekur nepanaudosiu savo lauktuvių gautų maistinių flomasterių, kuriais ant pakuotės siūlo nusispalvinti mėsainį. Bet jie vis gi puikiai pasitarnavo nupiešti akytes ir burnas besmegeniams.

Ir dar toks pastebėjimas. Kas šiemet per virusas visus apėmė su tom valgomom dovanom, kur nepasižiūri visur tik ir siūlo ką nors išsikept ir padovanot. Lyg ankstesniais metais kažkas iš jūsų atėmė visus miltus, cukrų, šokoladą ir uždraudė ką nors iškepti. Mada yra mada. 

Kardamoniniai kakaviniai sausainiai

Ir kiek gi laiko aš čia nerašiau? Atrodo metus, du, tris, devynis gyvenimus. Ne, pasirodo tik šiek tiek daugiau nei 1 mėnesį. Sakysit nebuvo įkvėpimo. Dar ir kaip buvo. Tik akivaizdu, kad ne kepti. Bet rašyti, rašyti, dėlioti išnašas, cituoti, argumentuoti, įsivaizduoti, kad aš tikrai galiu atrasti ir pasakyti kažką daugiau, negu žmogus parašęs ta tema monografiją, arba dar daugiau.

Kiekvienas matyt atlikdamas kažkokį tęstinio pobūdžio darbą, kuris reikalauja tam tikro tikslo pasiekimo, tam kad to siekti būtų lengviau įsivaizduoja, ką gi jis nuveiks, kai tas tikslas bus pasiektas. Tai va, jeigu mano tikslas bus pasiektas, tai aš žadu išsikepti sau tokį tortą, kokio jau seniai nesu kepusi. Tam šiuo metu laisvu nuo nelaisvo laiko metu eksperimentuoju su papuošimais ir kaupiu aukso atsargas. Taip, koks gi desertas be valgomo aukso. Vis stebėdavau, kaip dėdė iš mažo bloknotėlio su pincetu atsiplėšia gabalėlį plono aukso ir papuošia juo desertą. Taigi supratau pagaliau, kodėl tam auksui reikalingas pincetas. 

Pirmas eksperimentas aukso tema tai mėginimas pagaminti šokoladinę plunksną. 

Tiesą sakant, kol dar niekur jos nepritaikiau, nedėsiu nuorodos, kaip ją pasigaminti, bet jūs aišku akis patys turit. Negaliu pakęst, kai aukso dulkės vakare nuotraukoj niekada neatrodo kaip aukso dulkės, o realybėje jos taip žavingai spindi. Tiesą sakant, tokia plunksna reikalauja labai subtilaus deserto, be visokių ten išvedžiojimų, kad neatrodytų kaip čigonų taboro kalėdinė eglutė. Šioje vietoje atsiprašyčiau čigonų, bet jie juk neatsiprašo, kad prekiauja narkotikais. Na žodžiu ne esmė.

Žinoma nesugrįžau čia tik tuščiažodžiauti. Grįžau atkeršyti Azerbaidžiano vabzdžiams. Nes būtent jie sandarioje, kupinoje valgomų rožių žiedlapių pakuotėje įkūrė savo keliaujančią gentį ir sugadino visus mano taip ilgai lauktus rožių žiedlapius. Todėl mano sausainiai turėję būti būtent su rožių žiedlapiais tapo sausainiais papuoštais pistacijomis. Bet įspėju, prieš gamindami šiuos sausainius giliai įkvėpkite kardamono kvapo. Jeigu norisi įkvėpti dar, tuomet drąsiai gaminkite!

Reikės:

1 puodelio miltų

1/2 puodelio miltinio cukraus

2 v. š. kakavos

1/4 a. š. druskos

1/2 puodelio šalto sviesto

1 a. š. malto kardamono

50 g. juodojo arba pieniško šokolado papuošimui

nesūdytų pistacijų papuošimui

Paruošimas:

Sumaišykite miltus, cukrų, kakavą, kardamoną ir druską tarpusavyje. Sudėkite kubeliais pjaustytą labai šaltą sviestą ir greitai įtrinkite sviestą į sausus produktus bei suformuokite tešlos rutulį. Siūlyčiau tešlą palikti bent 30 min. šaldytuve, o tuomet iškočioti stačiakampį bei supjaustyti tešlą kvadračiukais. Sausainius išdėlioti ant kepimo popieriaus ir kepti apie 20-25 min. iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepusius sausainius visiškai atvėsinkite ir ištirpinę šokoladą garų vonelėje, juo apliekite sausainius. Ant viršaus paberkite smulkintų pistacijų. 

Skanaus! 

Šaltinis: čia